Rajono tautodailininkai surašė rezoliuciją

K. Banio etnografinėje žvejo sodyboje – muziejuje Rusnėje susitikę ir posėdžiavę Šilutės sekcijos tautodailininkai, į susirinkimą pasikvietė ir dvi viešnias – Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorę Jūratę Pancerovą ir Šilutės kraštotyros draugijos vadovę Reginą Meškauskienę. Svarstytas pastaruoju metu aktualiausias klausimas – Mažosios Lietuvos tautodailininkų asociacijos kūrimas.

Daug metų savo darbais šilutiškius žavi I. ir J. Katauskų šeima.

Po trumpų diskusijų, aptarę visus galimus asociacijos kūrimo lūkesčius ir sprendimus, tautodailininkai susikoncentravo į Šilutės KPC direktorės J. Pancerovos siūlymą LTS Žemaitijos skyriui, kuriam Šilutės sekcija priklauso, pavadinimo keitimą.

LTS Žemaitijos skyriui šilutiškiai siūlo išanalizuoti, apibendrinti ir įvertinti Šilutės sekcijos narių pateiktą rezoliuciją, kurioje prašoma parengti ir priimti juridinius sprendimus dėl LTS Žemaitijos skyriaus pavadinimo pakeitimo. Rezoliucijoje prašoma Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrių pervadinti į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos skyrių. Taip būtų akcentuojama, kad Šilutės ir Klaipėdos rajonai priklauso ne tik Žemaitijos, bet ir Mažosios Lietuvos etniniams regionams.

Tautodailininkai A. ir V. Raukčiai taip pat yra Šilutės sekcijos nariai.

„Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Šilutės rajono tautodailininkų sekcijos nariai, atsižvelgdami į istoriškai pripažintą penktąjį, Mažosios Lietuvos, etninį regioną, kuriame jie gyvena; išlikusį ir unikalų Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą; būtinybę saugoti ir puoselėti tradicinius amatus bei meną; poreikį vienyti etninio regiono tautodailininkus bendram kūrybiniam ir veiklos koordinavimui; norą populiarinti Mažosios Lietuvos tautodailę Lietuvoje ir už jos ribų; atkreipia dėmesį į tai, kad skyrius, vienija didžiulį būrį kūrėjų ne tik iš Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Gargždų, Tauragės, bet ir iš Šilutės, Klaipėdos.

Šilutės sekcijoje yra apie 30 aktyviai veikiančių tautodailininkų. Šilutės ir Klaipėdos rajonas istoriškai jungia du etnografinius regionus – Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą, todėl akcentuotis vien į Žemaitijos etnografinį regioną tikrai neleistina.

Pripažinkime, kad pastaruosius keletą metų Mažosios Lietuvos krašto istorija, kultūra ir meninė veikla išgyveno didelį atgimimą. Aišku, tai susiję su Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos šimtmečiu, kuris minėtas 2023-aisiais.

Didžioji dalis Šilutės sekcijos narių įsitikinę, kad yra brandūs atstovauti Mažajai Lietuvai, prie jų mielai prisijungtų tautodailininkai ir iš Klaipėdos krašto. Atsakingai sakome, kad Mažosios Lietuvos kultūros saugojimas yra ne tik Mažojoje Lietuvoje gyvenančių, bet ir visų likusiųjų, tautodailininkų, pareiga“, – be kita ko teigiama rezoliucijoje.