Renginys viešas. Kviečiame dalyvauti.
2023 m. buvo baigti 4 metus trukę Nemuno vagos nuo Kauno iki Kuršių marių valymo darbai. Deja, laivybos Nemune atkūrimo laikotarpiu panemunių regiono verslas ir ūkininkai nepadarė didesnės pažangos, nesukūrė reikiamų naujų darbo vietų. Panemunių savivaldybėse daug bedarbių, neįgaliųjų. Jaunimas išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus arba emigruoja į užsienio šalis. Uždaromos mokyklos, kultūros, sveikatos ir kitos viešosios įstaigos, nyksta istoriniai miesteliai. Negalima taikstytis su tokia padėtimi.
Kaip kitų Lietuvos regionų, taip ir panemunių ekonomika augs ir socialinė padėtis gerės, jei bus plėtojama gamyba ir verslininkai sukurs naujų darbo vietų.
Panemunių prioritetinė verslo šaka turėtų būti turizmas, nes šis didžiosios Lietuvos upės regionas pasižymi įspūdinga gamta, čia yra turtingos istorijos paminklų ir kitų kultūros vertybių.
Turizmo plėtojimo veiklos yra žinomos. Lietuva dažnai vadinama Nemuno šalimi. Didžiosios mūsų upės ilgis Lietuvoje 359 km (Baltarusijoje – 462 km). Nemunas turi daugiau kaip 220 intakų. O kiek dar intakai turi intakų? Nemuno baseinas užima apie du trečdalius Lietuvos teritorijos. Vingiuodamos per kaimus ir miestus, upės ir upelės gaivina mūsų žemę, o apaugusios želdynais jų vagos puošia Lietuvos kraštovaizdį. Į Kuršių marias turi atitekėti švarus Nemuno vanduo. Per marias upės vanduo patenka į Baltų jūrą, vadinamą Baltijos vardu. Todėl Lietuvos nacionalinis uždavinys yra bendradarbiauti su kitomis ES šalimis ir ypač ryžtingai imtis mažinti Nemuno, Kuršių marių ir Baltijos taršą.
Turizmo išteklių – brangių gamtos ir kultūros vertybių – savininkai ir valdytojai tūrėtų pasirūpinti jų apsauga, tvarkymu ir pritaikymu lankymui prižiūrint gamtos ir kultūros paveldo apsaugos darbuotojams.
Padedant nacionalinėms institucijoms, savivaldybės turėtų sukurti turizmo infrastruktūrą ir pasistengti, kad šis regionas garsėtų gerais keliais, ryšių sistema, patogiomis nakvynės vietomis, švariomis kavinėmis, sveiku, skaniu ir nebrangiu maistu. Svarbu, kad turistas jaustųsi saugus ir žinotų, kad susirgęs ar ištikus kitai nelaimei, prisišauks medicinos, policijos, autoserviso ar kitą pagalbą.
Verslas turėtų prisidėti prie turizmo plėtojimo. Plėtojant turizmą didėtų saugių, sveikų maisto produktų paklausa, ūkininkams atsirastų palankios sąlygos užsiimti gyvulininkyste, daržininkyste, sodininkyste, bitininkyste. Kaime būtų sukuriama naujų darbo vietų įvairių profesijų žemės ūkio specialistams.
Vietos gyventojai turėtų būti savo krašto šeimininkai. Jie turėtų suremontuoti savo gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, sutvarkyti jų kiemus ir visą aplinką. Susibūrę į bendruomenes, turėtų prisidėti prie kaimų, miestelių gamtos išteklių ir kultūros paveldo vertybių apsaugos ir tvarkymo, kurti savo materialinę ir kultūrinę gerovę. Turizmo plėtojimas visose panemunių savivaldybėse bus naudingas ir šio regiono verslininkams, ir viešajam sektoriui, ir gyventojams.
Kokie laukiami rezultatai? Bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, LKPI jau surengė pasitarimus Birštone, Jurbarke. Šakiuose. Pasitarimų tikslas – išanalizuoti turizmo plėtojimo panemunėse sąlygas, įvertinti turimus išteklius ir infrastruktūrą, jų pritaikymo turistų lankymui būtinus atlikti darbus, sužinoti gyventojų nuomonę apie jų dalyvavimą turizmo plėtojimo veikloje. Remdamasis sukaupta medžiaga, subūręs specialistų grupę, LKPI parengs turizmo plėtojimo Panemunių regione programą ir įteiks ją Vyriausybei.
Reikėtų priminti, kad šis kelias jau yra pramintas. Institutas ir jo veikloje dalyvaujantys mokslininkai, kultūros kūrėjai, kiti specialistai 2019 m kreipėsi į Vyriausybę ragindami nesitaikstyti, kad Nemunas teršiamas ir nenaudojamas nei laivybai, nei rekreacijai, nei žuvininkystei, kad apleista panemunių ekonomika ir kad daug gyventojų kenčia nuo socialinės atskirties. Kreipimasis turėjo poveikį: Vyriausybė priėmė nutarimą išvalyti Nemuno vagą ir upėje atkurti laivybą. Dabar būtina stimuliuoti panemunių ekonomikos augimą ir gerinti gyventojų materialinę padėtį.
Lietuvos mokslininkai ir kultūros kūrėjai, pritariant panemunių savivaldybėms, kelia nacionalinės reikšmės tikslą – didžiosios Lietuvos upės Nemuno regione sukurti tarptautinio lygmens turizmą, todėl LR Vyriausybė turėtų priimti palankų nutarimą dėl turizmo plėtojimo Panemunių regione.
Antanas STAPONKUS, Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius