Šiemet į vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Daugiausiai lydekų (1202,5 tūkst. vnt.), vėgėlių (7100,00 tūkst. vnt.), šamų (44,0 tūkst. vnt.) ir sterkų (2335,0 tūkst. vnt.). Taip pat šalies upės gausiai įžuvintos lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (114,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais eršketais (1,0 tūkst. vnt.), o ežerai – Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (1200,0 tūkst. vnt.).
Į vandens telkinius išleista ir 1152,0 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Skaičiavimai rodo, jog migruojančių ungurių produkcija 2023 m. siekė 7,4 tonos, o 2011-2023 m. – 16,7 tonos kasmet. Tęsiant įžuvinimą tokiu pat intensyvumu (vidutiniškai 1,1 mln. ungurių kasmet) prognozuojamas vidutinės metinės produkcijos didėjimas iki apytiksliai 165 tonų 2030–2040 metų laikotarpiu.
Šiemet Lietuvos vandenys dar bus įžuvinti lydekų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių ir lynų jaunikliais. Žuvys ir vietiniai vėžiai dirbtiniu būdu veisiami ir paauginami Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuose Rusnėje, Simne, Laukystoje, Trakų Vokėje Meškerinėje.
Šiemet Žuvininkystės tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniu institutu BIOR, pradėjo įgyvendinti INTERREG programos projektą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų. Tikimąsi, kad numatytos šio projekto veiklos prisidės prie minėtų žuvų rūšių gerovės, padės palaikyti sveikas ekosistemas, taip pat apsaugos laukinių žuvų populiacijas.
Žuvininkystės tarnybos inf.