Bus nustatomos kormoranų sumedžiojimo kvotos

Aplinkos ministerija, gaunanti žuvininkystės ūkių atstovų skundų dėl didėjančios kormoranų žalos žuvininkystės ūkiuose, rengia teisės aktų pakeitimus, padėsiančius efektyviau reguliuoti šių paukščių populiaciją.

Didieji kormoranai yra Lietuvoje ir Europoje saugoma rūšis pagal ES Laukinių paukščių direktyvą, todėl jų populiacijos gausos reguliavimui ar paėmimui iš gamtinės aplinkos reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros (AAA).

Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatos žuvininkystės ūkiams leidžia reguliuoti kormoranų populiacijos gausą, kai siekiama apsaugoti nuo didelės žalos žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše dėl laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimo numatyta šių paukščių paėmimas iš gamtos medžiojant  bei neletalūs (ne medžioklės) būdai: naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis, ardyti lizdus.

Žuvininkystės ūkių atstovai prašymuose nurodo, kad kovojant su kormoranų populiacija neveiksmingos neletalios priemonės. Efektyviausias būdas yra medžioklės ir neletalių priemonių naudojimas kartu, todėl prašoma, kad būtų nustatytos šių paukščių sumedžiojimo kvotos.

Aplinkos ministerija rengia Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pataisas ir siūlo numatyti metines kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per 7 metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.

Apskaičiuota metinė kvota padidinama arba sumažinama kiekvienam akvakultūros ūkiui tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį, lyginant su praėjusiais metais.

Siūloma, kad kai kuriais atvejais būtų taikomi kormoranų medžioklės apribojimai. Jeigu žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip 5 km nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, balandį-birželį būtų leista panaudoti ne daugiau kaip 35 proc. metinės kvotos.

Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į AAA dėl leidimų išdavimo, visi jie vykdo reguliavimą naudodami medžioklės įrankius ir alternatyvias priemones.

2021 m. Lietuvoje perėjo 8900 porų, 2022 m. – 9279  poros, 2023 m. – 7868 poros didžiųjų kormoranų, o 2024 m. saugomose teritorijose perėjo 7671 pora, duomenys apie nesaugomose teritorijose šiemet perėjusias poras dar analizuojami.

Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius augo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.

Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę 8 kolonijose, didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.

Aplinkos ministerijos inf.