Šiemet Jungtinių tautų aplinkosaugos programos (UNEP) paskelbtos ataskaitos duomenimis, pasaulyje prarandama, arba iššvaistoma, penktadalis maisto. Bendros maisto praradimo ir švaistymo sąnaudos pasaulinėje ekonomikoje sudaro 1 trilijoną JAV dolerių (apie 910 milijardų eurų).
Šių metų Europos statistikos departamento duomenimis, ES kasmet susidaro daugiau nei 59 milijonai tonų maisto atliekų: 132 kg vienam gyventojui, o jų vertė – 132 milijardai eurų.
„Namų ūkiuose susidaro daugiau nei pusė visų ES maisto atliekų – 54 proc.: vienam gyventojui tenka 72 kg, o likę 46 proc. – tai atliekos, susidarančios maisto tiekimo grandinėje. Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliekų per metus, iš kurių apie 70 susidaro namų ūkiuose“, – sako VILNIUS TECH doc. dr. Aušra Zigmontienė.
Prarandame penktadalį maisto
Dažnai girdime, kad pasaulyje trūksta maisto išteklių. Tačiau pasaulinis badas nėra susijęs su maisto trūkumu. Jo gaminama ir užauginama pakankamai, kad būtų pamaitinti visi planetos žmonės. Tačiau beveik penktadalis viso kasmet pagaminamo maisto prarandamas.
Didžiausias maisto švaistymas vyksta virtuvėje – maisto ruošimo procese, ar kai jau paruošti patiekalai nesuvalgomi iki galo, kai produktai genda šaldytuvuose ar spintelėse. Tuo tarpu besivystančiose ir karštesnio klimato šalyse maistas švaistomas dėl aplinkos sąlygų ne tik ūkiuose, bet ir derliaus nuėmimo metu. Tai lemia netinkamas sandėliavimas, kenkėjai, dėl kurių prarandama ir nemažai derliaus. Šiose šalyse laukų priežiūrai, derliaus nuėmimui trūksta technologijų, tad ūkininkai priversti žiūrėti, kaip jų užauginti produktai pūva ar yra naikinami kenkėjų.
Nemažai maisto prarandama visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkyje, perdirbant ir gaminant, parduotuvėse, restoranuose ir valgyklose bei namuose.
Maisto švaistymo priežasčių yra nemažai: impulsyvus pirkimas dėl akcijų – kas iš mūsų nėra pasinaudoję tokiu pasiūlymu, kaip vieną perki – antrą gauni nemokamai? Prisideda ir netinkamas produkto pakuotės dydis ir datos žymėjimas ant pakuotės, pavyzdžiui, Geriausias iki. Toks žymėjimas nereiškia, kad maistas po šios datos nebetinkamas. Tyrimas atskleidė, kad geresnis etikečių supratimas gali padėti sumažinti maisto švaistymą iki 10 proc.
Prie maisto praradimo mažinimo prisideda „Maisto bankas“. Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad, 2023 m. nuo išmetimo išsaugojo 6678 tonas maisto, o 77 proc. jo sudarė produktai, kuriuos surinko iš prekybos tinklų. Tai „negražūs“ vaisiai bei daržovės, paskutinę dieną galiojantys produktai bei maistas, kurie dar tinkami vartoti. Taip ir teikiama parama tiems, kurie stokoja.
Eikvojami ištekliai, niokojama gamta
Maisto praradimas susijęs ir su gamtinių išteklių – dirvožemio, vandens, energijos švaistymu.
„Švaistydami maistą eikvojame vandenį, naudojamą jam augti, laistyti ir apdoroti, o tai gali pakenkti vandens tiekimui ir ekosistemoms. Pavyzdžiui, vienam kg jautienos pagaminti reikia apie 15 000 litrų vandens, o vienam kg ryžių – 2 500 litrų. Kilogramui makaronų pagaminti reikia daugiau nei 2000 litrų vandens, o 1 kg obuolių užauginti ir pateikti vartotojui – 700 litrų. Auginant maistą, kuris iššvaistomas, sunaudojama iki 21 proc. gėlo vandens ir 18 proc. dirvožemio, o tai neigiamai veikia ir biologinę įvairovę, nes dirbamos žemės plotai didinami miškų bei pievų sąskaita. Taip pat sunaudojama daug naftos, dyzelino ir kito iškastinio kuro”, – sako A. Zigmontienė.
Maisto praradimas ir atliekos išmeta iki 10 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jungtinių Tautų duomenimis, maisto praradimas ir švaistymas sudaro apie 4,4 gigatonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus. Tai beveik 5 kartus daugiau, nei bendras išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su aviacijos sektoriumi.
Kaip mažinti?
A. Zigmontienė pataria pradėti nuo paprastų žingsnių, kurie sumažins išlaidas maistui ir padės išvengti jo švaistymo.
Planuokite, ką gaminsite savaitės eigoje. Apžiūrėkite, kokių maisto atsargų turite ir apgalvokite, kokiems patiekalams tai panaudosite. Apžiūrėkite, kuriuos produktus, vaisius, daržoves būtina sunaudoti, kad vėliau jie nesugestų. Tyrimai rodo, kad vaisių ir daržovių išmetama daugiausiai.
Reguliari šaldytuvo ir spintelių revizija padeda mažinti išmetamo maisto kiekį. Prieš eidami į parduotuvę sudarykite produktų sąrašą, kurių reikės per savaitę. Suskaičiuokite, kiek jūsų šeima suvalgys vieno ar kito patiekalo ir gaminkite tik tokį kiekį. Jei liko maisto, neskubėkite išmesti, bet „įjunkite“ kūrybiškumą ir šiuos likučius panaudokite kitam patiekalui. Receptų paieškose pagelbės internetas.
Svarbu tinkamas produktų laikymas, nuo to priklauso, kiek jie išliks švieži. Peržvelkite etiketes ir atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas ir iki kada produktą reikia suvartoti. Jei matote, kad nesuvartosite, užšaldykite.
Parengta pagal VGTU pranešimą.