Tuomet prasidėjo teisėsaugos institucijų tyrimai, bet jie judėjo keliomis kryptimis: dalis politikų grąžino pinigus civiline tvarka ir nebūtinai sulaukė baudžiamųjų kaltinimų, dalis sulaukė pradėtų ikiteisminių tyrimų ir netgi teismų sprendimų, o kai kuriems teko ir tas, ir tas.
Šilutės apygarda: Žebelienė turės grąžinti pinigus
Šilutės vienmandatėje į Seimą nori patekti Šilutės rajono vicemerė, „Nemuno aušros“ politikė Daiva Žebelienė. Tai ilgametė Šilutės rajono politikė, ji 2012–2013 m. ėjo merės pareigas, 2011–2021 m. buvo tarybos narė, o 2021–2023 m. dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nors A. Tapino „Skaidrinam“ šiai politikei priekaištų neturėjo, bet turėjo prokurorai.
Kaip portalą LRT.lt informavo Generalinė prokuratūra, dėl šios politikės prokurorai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl 7759,69 eurų grąžinimo į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą, mat šie pinigai, prokurorų manymu, buvo išmokėti nepagrįstai.
Kodėl vieniems baudžiamosios bylos, kiti – grąžina pinigus?
Savivaldybių tarybų lėšų panaudojimo istorijoje prokurorai vienais atvejais pradeda ikiteisminius tyrimus, bylos keliauja į teismą ir kai kurie politikai nuteisiami, o kitais atvejais viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą civiline tvarka, prašydamas priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė paaiškino, kad aktualūs ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimo procesai vyksta nepriklausomai vienas nuo kito. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vienam ir tam pačiam politikui gali būti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas, ir prašoma priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas, bet gali būti inicijuojamas tik vienas iš šių procesų.
„Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas nustačius Baudžiamajame kodekse nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Ikiteisminio tyrimo tikslas – patikrinti pradinius duomenis, kurių pagrindu jis buvo pradėtas, surinkti papildomus ir nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kokiomis aplinkybėmis, išaiškinti jos įvykdymu įtariamą asmenį, asmenis ir, esant pagrindui, perduoti teismui. Jei tokio tyrimo eigoje visgi nustatoma, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta (įvertinama, kad tai, kas įvyko, sukelia kitokią atsakomybę (drausminę, tarnybinę, administracinę ir taip toliau) arba asmens poelgis išvis nėra baustinas pagal įstatymą, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas“, – nurodė R. Stundienė.
„Viešojo intereso gynimo procesas vyksta vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei kitais teisės aktais. Jo metu nėra sprendžiamas nei nusikalstamos veikos padarymo, nei kaltės klausimas. Viešojo intereso gynimo procesu siekiama, kad nepagrįstai tarybų nariams išmokėtos lėšos kuo greičiau, ir nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to paties atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ne, būtų gražintos į savivaldybių biudžetus“, – pridūrė Generalinės prokuratūros atstovė.
Ji pabrėžė, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą civilinio proceso tvarka neužkerta kelio dėl to paties asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų teismui perduoti ir baudžiamąją bylą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net grąžinus pinigus į biudžetą tai nepašalina asmens baudžiamosios atsakomybės, jei yra nustatomi tokio asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymiai“, – teigė R. Stundienė.
LRT inf. ir nuotr.