Pakeisti reikalavimai tręšimo planams
Laukus mėšlu ir srutomis tręšiantiems ūkininkams pakeista tręšimo plano rengimo tvarka. „Iki šiol tręšimo planą turėjo rengti ūkininkai tręšiantys mėšlu ir srutomis 30 ha ir daugiau. Nuo šiol šie ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami laukus tręšti mėšlu ir (arba) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, – pakeitimus apžvelgia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas. – Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu, planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis. Mes neabejojame, kad daugelis ūkininkų puikiai išmano, kaip reikia optimizuoti ir garantuoti savo veiklos efektyvumą bei pelningumą, bet pradedantiems ūkininkauti ar juntantiems žinių spragą, rengiant tręšimo planus, rekomenduojame susipažinti bei pasinaudoti Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika, Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu ir Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais. Visi šie dokumentai yra paskelbti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.“
Reikalavimai azoto kiekiui nesikeičia
Nepaisant tręšimo plano rengimo pasikeitimų, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo ir (ar) srutų, negalės būti didesnis kaip 170 kg/ha. Ūkininkas dalį arba visą mėšlo kiekį gali perduoti kitiems. Perduodant daugiau negu 100 tonų mėšlo, reikia sudaryti sutartį, perduodant mažesnį kiekį jokio dokumento nereikia, bet ir tokiais atvejais ūkininkai dažniausiai sudaro sutartį fiksuodami mėšlo panaudojimo faktą perdavimo kitam asmeniu būdu.
Mokslininkų teigimu, perteklinis azoto kiekis trukdo optimaliam augalų vystymuisi, mažindamas mikroorganizmų įvairovę ir veiksmingumą, neigiamai veikia dirvožemio struktūrą.
Supaprastintas plano parengimas
Paprastėja ir tręšimo plano rengimas. Anksčiau šiuos planus ūkininkas turėdavo pasirengti arba pats, arba jis turėjo kreiptis į įmonę, teikiančią šią paslaugą. Atsirasdavo papildomų išlaidų. Dabar tręšimo planą bus galima sudaryti naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu „PPIS – tręšimo planavimo funkciniu komponentu“. Tai yra ta pati sistema, kurioje pateikiami duomenys apie panaudotą mėšlą ir srutas.
Kitas šios sistemos privalumas – sistema turi sąsajas su dirvožemio monitoringo duomenimis (jei tokie yra), todėl tręšiant mėšlu ir (ar) srutomis dirvožemio tyrimai neprivalomi, kai planas bus rengiamas naudojantis šia programa, ūkininkams bus parodyti, ar reikalingi, ar ne dirvožemio tyrimai. Tarkime, jei kaimyniniuose plotuose atlikti dirvožemio tyrimai, jų rezultatais galės pasinaudoti ir šalia įsikūrę ūkininkai.
Šalyje galiojantys teisės aktai įpareigoja ūkininkus dirvožemio tyrimus atlikti kas trejus metus, bet, kaip teigia ŽŪM specialistas, dalis ūkininkų tyrimus atlieka ir dažniau, pastebėję, kad kurių nors medžiagų dirvožemiui trūksta, ir aiškinasi kokių.
Mėšlo kompostavimas tręšiamuose laukuose
Pakeitus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis ir prisilaikant šių reikalavimų:
*Kompostuoti galima tokiose laukų vietose, kuriose kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys per liūtis bei potvynius, ir ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
*Įrengiant tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvę, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų šiaudų arba 10 cm durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo kompostavimo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo kompostavimo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
*Kompostavimo rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių.
Tirštasis mėšlas tręšiamuose laukuose gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse ne ilgiau kaip 8 mėnesius, įrengtose ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, tuo tarpu kompostavimo rietuvėse – 150 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų ir gali būti laikomas ne ilgiau kaip 24 mėnesius.
ŽŪM specialistas primena, kad nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamą žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali būti didesnis kaip 40 kg/ha, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
užs. nr. 20241114