„Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pvz. piktybinė mezotelioma, kurios išsivystymas siejamas su asbesto poveikiu, gali atsirasti praėjus 30–50 metų nuo pirminio kontakto. Taigi, dabar yra praėję pakankamai laiko po Černobylio avarijos, kad galėtume kalbėti apie pasekmių sveikatai įvertinimą. Vykdant tyrimą buvo išnagrinėta avarijos likvidavimo darbuose dalyvavusių asmenų sergamumo piktybiniais navikais rizika ir mirtingumo dėl įvairių mirties priežasčių rizika. Kaip ypatingai vertingą tyrimo dalį noriu pažymėti individualių ir kolektyvinių, regionams būdingų Lietuvos vaikų ir paauglių skydliaukės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių rekonstrukciją naudojant radionuklidų aktyvumo matavimus pieno, žolės ir kituose mėginiuose, paimtuose netrukus po avarijos visoje Lietuvos teritorijoje. Ši dalis atlikta bendradarbiaujant su Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (Lionas, Prancūzija) mokslininkais“, – sako dr. Giedrė Smailytė.
Kalbamės su NVI tyrėja gydytoja onkologe radioterapeute Rita Steponavičiene.
– Pradėkime nuo Lietuvos žemėlapio. Kurie mūsų šalies regionai nukentėjo labiausiai?
– Radioaktyvaus jodo matavimai pirmą dieną po avarijos parodė, kad jo koncentracija ore buvo 10 kartų didesnė už įprastą. Orai lėmė skirtingą Lietuvos regionų apšvitą dėl radioaktyviųjų iškritų. Tiesiogiai 131I aktyvumas vaikų skydliaukėse po ČAE avarijos Lietuvoje nebuvo matuotas. Tačiau buvo atlikti radiologiniu požiūriu svarbūs bandiniai – ganyklų žolės ir pieno taršos 131I matavimai visuose rajonuose. Taip pat vertintos vidutinės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozės vaikų skydliaukėms ir jų kitimo ribos visoje Lietuvoje pagal taršos laipsnį. Priklausomai nuo taršos regiono, išmatuotos dozės vaikų skydliaukėse svyravo nuo maksimalios 272,9 mSv vertės Vakarų Lietuvoje: Palangoje, Klaipėdos rajone. Mažesnės dozės Marijampolės, Druskininkų, Neringos, Varėnos, Tauragės ir Pagėgių apylinkėse. Ir minimalios vertės – 1,5 mSv – Šiaurės Lietuvoje.
– Kaip suprasti teiginį „nukentėjo“ – pakenkė gyventojams, buvusiems atvirame lauke, o kaip tie gyventojai, kurie buvo namuose?
– Prabėgus 38 m. įvertinti, kas tuo metu buvo namuose, lauke ar išvykęs, yra neįmanoma, tai žino tik patys piliečiai. Tuo metu visa informacija buvo slepiama arba pateikiama klaidingai, kas dar labiau įjautrina visuomenę. Todėl ir buvo pasitelkti visi įmanomi tyrimo būdai siekiant išanalizuoti avarijos taršos poveikį. Juolab, kad buvo analizuojamas radioaktyvaus jodo poveikis žmonių sveikatai.
Noriu pacituoti tarptautinio tyrimo rezultatus, jog pagal užterštumo lygį Lietuva pateko į tą pačią grupę, kaip ir vakarinė Baltarusijos dalis, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Moldova, Rumunija, Rusijos Kalugos sritis, Slovakija, Slovėnija ir didžioji dalis Ukrainos. Lietuvos atveju apskaičiuota jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priskiriamoji dalis, leidžianti prognozuoti sergamumą skydliaukės vėžiu, buvo apie 1,26 % iki 2065 m. visose amžiaus grupėse, taip pat siekė iki 2,14 % poveikio avarijos metu jaunesniems nei 15 m.
– Ką galima pasakyti apie jonizuojančiosios spinduliuotės dozes? Gauta vienkartinė dozė pakenkia iš karto, ar turi ilgalaikį poveikį? Jeigu Vakarų Lietuva gavo didesnes dozes, tai ir sergamumas vėžiu ten turėtų būti didesnis?
– Tyrimo metu ir buvo susietos dozės su gyvenamąja vieta ir žmogaus amžiumi avarijos metu ir rezultate buvo įžvelgtos didesnės rizikos sirgti skydliaukės vėžiu tendencijos. Tačiau neskubėkime vertinti vienareikšmiškai, juk ir kiti rizikos veiksniai yra svarbūs piktybinių navikų atsiradimui. Neatmeskime ir perteklinės diagnostikos efekto. Jonizuojančiosios apšvitos pakenkimai priklauso ne tik nuo dozės dydžio, tačiau ir intensyvumo bei poveikio trukmės ir taip jie išlieka visą gyvenimą.
– Jonizuojančioji spinduliuotė skirtingai veikia suaugusius žmones ir vaikus. Kuriuos organus pakenkia?
– Vaikai ir jauni žmonės jonizuojančiosios spinduliuotės yra paveikiami stipriau. Jonizuojančioji spinduliuotė paveikia visą organizmą, tik visi mūsų organai yra daugiau, pvz., kraujodaros sistema, ar mažiau, pvz., nervinės ląstelės, jautrūs poveikiui.
– Kokį poveikį sveikatai, kitų ligų atsiradimui turi jonizuojančioji spinduliuotė?
– Šis tyrimas atkreipė dėmesį, jog jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti žalingus poveikius, tačiau akcentuoju, jog žmonija jonizuojančiąją spinduliuotę medicinoje naudoja diagnostikos ir gydymo tikslais. Ar galėtume nors vieną dieną šiuolaikinėje medicinoje išsiversti be rentgeno tyrimų, kompiuterinės tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir t. t.? Kaip ir be spindulinės terapijos taikymo vėžio gydymui. Pati esu gydytoja radioterapeutė. Tad atsakant į šį klausimą reikia labiausiai akcentuoti, jog jonizuojančioji spinduliuotė yra labai svarbi medicinoje (kaip ir kitose pramonės šakose bei buityje), tačiau sąlytis su ja turi būti atsakingas. Noriu paprašyti visuomenės labiau pasikliauti medikais.
– Ką galima pasakyti apie avarijos likvidatorių tolesnį gyvenimą? Dirbdami avarijos židinyje, jie gavo ženkliai didesnes dozes. Kiek žmonių dirbo avarijos likvidavimo darbus?
– Šiuose darbuose dalyvavo ir apie 17 tūkst. Estijos, Latvijos bei Lietuvos gyventojų, didžiausią dalį sudarė lietuviai (6917). Darbuose likviduotojai dalyvavo nuo 1 iki 5 mėnesių, vidutinė vieno likviduotojo patirta apšvitos dozė siekė 100 mGy. Didžiausią apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija padidėjimas, taip pat mirtingumo dėl onkologinių, kraujotakos sistemos, tuberkuliozės ir smegenų kraujagyslių ligų rizikos padidėjimas.
– Visai šalia – Astravo AE. Ką reikia Lietuvos gyventojams žinoti galimos avarijos atveju?
– Daugiau informacijos galima gauti https://lt72.lt/kaip-elgtis-jei-ivyktu-avarija-atomineje-elektrineje/
Mūsų tyrimas parodė, jog išanalizavę buvusių avarijų pasekmes galime daug išmokti. Svarbiausia yra informacijos pateikimas: laiku, išsamiai, nesudėtingai, kad visi numatyti veiksmai vyktų sklandžiai. Rekomenduojama pasitikėti pareigūnais, kurie yra atsakingi, ir koordinuotai vykdyti visus veiksmus. Kalio jodido tabletės buvo ir yra išrašytos ir galima jų įsigyti, bet pradėti jas vartoti reikėtų tada, kai toks nurodymas būtų duotas.
Parengta pagal NVI inf.