Žurnale „Surveys in Geophysics“ paskelbtame pranešime mokslininkai teigia, kad šis pokytis gali reikšti, jog mūsų planetos žemynuose prasidėjo pastovi sausringoji fazė.
Kol kas dar nėra susisteminti 2024 m. duomenys, tačiau jau aišku, jog jie daug kur buvo ne tik labai šilti, tačiau ir sausi. Tyrėjai mano, kad prie didėjančio gėlo vandens trūkumo gali prisidėti globalus planetos šilimas, nes augant vidutinei pasaulio oro temperatūrai daugiau vandens gali išgaruoti bei išsilaikyti atmosferoje. Kartu auga ne tik sausringumas, bet ir tikimybė sulaukti ekstremaliai intensyvių kritulių.
Nors bendras metinis kritulių ir sniego kiekis gali smarkiai nesikeisti, dėl ilgesnių laikotarpių tarp intensyvių kritulių dirvožemis labai išdžiūsta. Dėl to sumažėja vandens kiekis, kurį lyjant žemės paviršius gali sugerti, daug vandens nuteka, sukelia poplūdžius.
Konstatuojama, kad Lietuva šioje situacijoje neišskirtinė ir vis dažniau susiduria su panašiomis problemomis. Štai ir šiuo metu nemažoje Lietuvos dalyje gilesniuose dirvos sluoksniuose tebėra sausra (nusekę kai kurie vandens telkiniai, trūksta vandens šuliniuose).
Žemėlapyje, remiantis GRACE ir GRACE/FO palydovų duomenimis, parodyta kuriais metais kiekvienoje planetos vietoje buvo pasiektas 22-ų metų minimumas (t. y. sausumos plotai buvo sausiausi). Didžioji pasaulio sausumos paviršiaus dalis šį minimumą pasiekė per pastaruosius 9 metus nuo 2015 m., kurie kartu buvo ir 9 šilčiausi metai šiuolaikinės temperatūros matavimo istorijoje.
LHMT inf.