Naujas tyrimas
Pernai beveik 6 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Šis rodiklis nepakito nuo 2019 m.
Sumažėjo ekstazio/MDMA („ratų“) vartojimas, tačiau išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB („prievartavimo narkotiko“), haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas. Kokaino, kreko ir LSD vartojimas išliko nepakitęs.
Neraminanti tendencija – raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Šiuos vaistus bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. moksleivių: 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2015 m. tokių vaistų vartojimas išaugo 13,9 proc.
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų gamyba, tiekimas ir prekyba tampa vis didesne problema tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Pasiekia įvairiomis formomis
Naujos medžiagos pigesnės ir prieinamesnės. Jos daug stipresnės, todėl priklausomybė gali susiformuoti greičiau. “Dažnai sunku nustatyti tikslią jų sudėtį – nebėra aišku, kur kokios medžiagos veikia“, – sako ekspertė.
Rinkoje šios medžiagos pasirodo tabletėmis, kristalais, impregnuotais lapeliais („markutėmis“), suktinėmis, žoliniais mišiniais, milteliais ir druskomis. Atsiranda ir neįprastos formos naujų psichoaktyviųjų medžiagų: nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Ypač pavojingi nauji sintetiniai raminamieji vaistai, papildai ir arbatos, kuriuos galima įsigyti legaliai.
Situacija dar sudėtingesnė dėl šiuolaikinių technologijų – jos keičia ir narkotikų platinimo būdus. Vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas, internetinės prieigos, socialinės medijos. Rūpestį specialistams kelia naujų medžiagų identifikavimas.
Pacientai jaunėja
Vartojimo problema gali paliesti kiekvieną šeimą, auginančią vaikus. „Vaikai pasakoja, kad per 20 minučių gali gauti psichoaktyviųjų medžiagų. Pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinės ligos ir naujos elgesio priklausomybės“, –teigia specialistė.
Vieni pirmųjų nerimą keliančių aspektų – kritęs pažangumas, socialinis atsiribojimas. „Vaikas nebesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, nejaučia ryšio su aplinka, pradeda apgaudinėti, tyčia elgiasi kenkėjiškai savo ir kitų atžvilgiu. Namuose gali dingti daiktai, atsirasti nematytos medžiagos, gaunamos siuntos paštu, kurių turinys slepiamas“, – pasakoja G.Misiūnienė.
Vartojimą gali paskatinti problemos šeimoje, įtemptas mokymasis, nesėkmės mokykloje, psichikos ligos, stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje ir kt.
Į reabilitacijos centrus dažniausiai kreipiamasi tik kai vartojimas tampa nebekontroliuojamas: vaikas nuolat užsiima paieška, sutrinka socialinis gyvenimas, dėmesys, mąstymas, atsiranda savižalos apraiškos.
Gydymas
Specialistų tikslas – padėti atpažinti vartojimo priežastis ir grįžti į normalų gyvenimą. Tam būtina stiprinti kritinį mąstymą, mokyti naujų įgūdžių, padėti planuoti dieną, laikytis taisyklių, prisiimti atsakomybes ir kurti planus.
Teikiama psichosocialinė pagalba jaunuoliams ir jų šeimai, taip kompleksiškai sprendžiant problemas. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti priklausomybės laipsnio ir grėsmės, todėl svarbu, kad šeima tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities. Tik kompleksinis požiūris gali padėti spręsti problemą.
Lietuvoje pradėtas diegti naujas pagalbos metodas – CRAFT programa. Matydamas, kokią įtaką motyvacijai gydytis turi artimieji, programą sukūrė psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myersas. Programa skirta artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo, atsisakantis kreiptis pagalbos. Artimieji mokomi skirti dėmesį bei atjautą, skatinami pasirūpinti savimi, vyksta elgesio pokyčių treniruotės.
RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose teikiama įvairi pagalba. Visos paslaugos jaunuoliams iki 18 metų nemokamos, nuo 16 m. gali būti teikiamos neatskleidžiant tapatybės.
Vilniaus ir Kauno filialuose teikiama stacionarinė reabilitacija nuo 1 iki 3 mėnesių, atsižvelgiant į paciento situaciją. Reabilitacijos programa sudaroma 1-6 mėnesiams, su galimybe pereiti į ambulatorinę pagalbą ar kitus centrus. Veikia dienos stacionaras Klaipėdoje.
„Lietuvos sveikata”