Pamaryje daugėja darbo vietų, mažėja bedarbių, grįžta užsieniečiai

Pamario krašto darbo rinkoje pastebimos teigiamos tendencijos: stabilumas, atsigavimas ir augimas. Per praėjusius metus nedarbo lygis Šilutės r. savivaldybėje sumažėjo nuo 9,8 iki 8,9 proc., o krašto darbdaviai užregistravo net 16 proc. daugiau darbo vietų, nei jų buvo registruota 2023-iaisiais.  

I. Girdenienė sako, kad Pamaryje labai trūksta virėjų, kepėjų, pardavėjų, statybininkų, šaltkalvių ir vairuotojų.

Registruota 2000 laisvų darbo vietų

2025 m. pradžioje Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje buvo registruoti 2 133 darbo neturintys Šilutės r. savivaldybės gyventojai, o nedarbo lygis siekė 8,9 proc. Palyginus su 2024-ųjų pradžia, kai nedarbas mūsų krašte siekė 9,8 proc., per metus jis sumažėjo beveik 1 proc.

Per praėjusius metus Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje darbdaviai užregistravo 2 tūkst. laisvų darbo vietų. „Palyginus su 2023 m., tai yra apie 16 proc. daugiau“, – sako Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.

Kokia to atsigavimo priežastis? Pasak vedėjos, pastebima, kad dar 2023-iaisiais duris pradėjo iš naujo atverti tos įmonės, kurios buvo užsidariusios siaučiant COVID-19 pandemijai. Dar daugiau tokių atsidarančių atsirado pernai.

Pasak skyriaus vedėjos, pagal darbo sutartis 2024 metais dirbti pradėjo 2,9 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, ir tai yra 7 proc. daugiau, negu buvo 2023 m.

„Matyt žmonės pajuto, kad situacija tampa stabilesnė ir ryžtasi iš naujo kurti verslus, – sako I. Girdenienė.

Darbdaviai daro nuolaidas

Pasak vedėjos,  didžioji dalis – net apie 53 proc. šiuo metu Šilutės skyriuje registruotų laisvų vietų yra skirta kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų darbuotojams.

„Paklausiausi iki šiol buvo pardavėjai, virėjai, nedidelių pastatų statytojai, automobilių šaltkalviai, sunkvežimio vairuotojai ir kepėjai“, – sako I. Girdenienė.

Vedėja neneigia, kad rasti tuos kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams nėra lengva, tad šie irgi pasiryžta kompromisams. Kvalifikuotiems darbuotojams jau mokamas didesnis negu minimalus atlyginimas.

Pamario įstaigose jaučiamas didelis kepėjų ir ypač virėjų poreikis, todėl neretai į šias darbo vietas priimami ir specialaus išsilavinimo neturintys, tačiau turintys darbo praktikos žmonės. „Darbdaviai jau daro ne vieną nuolaidą ir išlygą“, – sako I. Girdenienė.

Atsigauna didžiosios įmonės

Tik apie 19 proc. registruotų darbo vietų skirta specialistams ir įstaigų tarnautojams. Pamario krašte paklausiausi specialistai pernai buvo pardavimo vadybininkai, administratoriai, socialiniai darbuotojai, statybos inžinieriai, kineziterapeutai, mechanikos inžinieriai ir apskaitininkai.

Apie 28 proc. registruotų laisvų darbo vietų yra laukiami nekvalifikuoti darbininkai. Labiausiai pastaruoju metu darbdaviai ieško pagalbinių virtuvės darbininkų, valytojų, pagalbinių pastatų statybos darbininkų, krovikų, pagalbinių apdirbimo pramonės darbininkų“, – vardija I. Girdenienė.

Stebimas didžiųjų krašto įmonių atsigavimas. Pasak vedėjos, sparčiai pastaruoju metu gamybą plečia ir naujų darbuotojų priima „Šilutės baldai“, neatsilieka ir „Šilutės Rambynas“. O pavasarį, kaip ir kasmet, tikimasi ir statybų sektoriaus atsigavimo, kur taip pat reikės nemažai darbuotojų.

Norintiems mokytis – įvairios galimybės

2024 m. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, skirtas palengvinti ir paskatinti integraciją į darbo rinką, nukreipta 973 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. 305 žmonės (31 proc.) iš šio skaičiaus pradėjo mokytis.

Viena iš paramos mokymuisi priemonių – aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Priemonė suteikia galimybę ir darbo ieškantiems, ir užimtiems (dirbantiems) žmonėms kelti kompetencijas. 2024 m. į šią priemonę buvo nukreipti 86 Šilutės krašto gyventojai.

Norintys mokytis aukštos pridėtinės vertės profesijų gali rinktis iš visų patvirtintų programų, kurias galima rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainės skiltyje „Mokymai”.

Užsieniečiai noriai mokosi

2024 m. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje registravosi 55 iš užsienio grįžę Lietuvos piliečiai, iš jų 15 jau įsidarbino.

Ko tikisi grįžusieji? Pasak I. Girdenienės, pastebima, kad ateinantieji registruotis Užimtumo tarnyboje jau yra tvirtai apsisprendę gimtinėje kurti savo gyvenimą. Jau nebegirdima nustebimo ir pasipiktinimo, kad Lietuvos darbdaviai per mažai moka, kad užsienyje jie uždirbo daugiau.

„Žmonės jau yra suskaičiavę ir buto nuomos, vaikų ugdymo, kelionių, kitas pragyvenimo išlaidas, žino situaciją dėl atlyginimų, ir turbūt mato kitų gyvenimo Lietuvoje pliusų“, – sako vedėja.

Pasak pašnekovės, užsieniečiai išsiskiria ir tuo, kad nori mokytis, domisi, kurios specialybės šiame krašte ypač reikalingos ir mielai sutinka važiuoti į įvarius kursus, kelti kvalifikaciją.