Užimtumo tarnyba informuoja, kad sausio 1 d. šalyje registruota 163,6 tūkst. bedarbių – 3,9 proc. arba 6,1 tūkst. asmenų daugiau nei 2024 m. gruodžio 1 d. ir 1,5 tūkst. (arba 0,9 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus. Visgi teigiama, kad nepaisant geopolitinės įtampos, ekonominio neapibrėžtumo, demografinių iššūkių, padėtis darbo rinkoje yra palyginti gera, be didelių pavojaus signalų.
Eurostat duomenimis, Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų (15-64 m. amžiaus) užimtumo lygis 2024 metų trečiąjį ketvirtį buvo 3 proc. punktais aukštesnis nei ES vidurkis ir siekė 73,9 proc. Lietuva yra tarp 15 ES šalių, kuriose užimtumo lygis aukščiausias. Trečiąjį metų ketvirtį dirbo 1 mln. 481,6 tūkst. gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 9,9 tūkst.
Tačiau, pasak tarnybos statistikos, stebimas darbo rinkos lėtėjimas. Didžiausias užimtumas buvo 2022 m. trečiąjį ketvirtį (75,2 proc.) dėl palankių migracijos tendencijų ir didėjančios darbo jėgos. Per dvejus metus užimtumas sumažėjo 1 proc. punktu, tačiau išliko 1 proc. punktu didesnis nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį. Tai rodo, kad darbo rinka išlaiko nuosaikias tendencijas ir nėra didelių pokyčių.
Nors darbo rinka išsilaikė pakankamai stabiliai, 2024 m. šalies ūkio sektoriuose vyravo skirtingos tendencijos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, laisvų darbo vietų lygis šalyje, t. y. neužpildytų darbo pozicijų (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), praėjusiais metais nekito ir 2024 m. trečiąjį ketvirtį siekė 2 proc.
Sektoriai, kuriuose laisvų darbo vietų lygis viršija šalies: viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas (laisvų darbo vietų lygis 5,4 proc.), transportas ir saugojimas (3,2 proc.), finansinė ir draudimo veikla (2,7 proc.), vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (2,4 proc.), žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (2,3 proc.), informacija ir ryšiai (2,2 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (2,1 proc.).
Pernai gruodžio 1 d. registruotas nedarbas šalyje siekė 8,7 proc. – tai 0,4 proc. mažesnis nei metų pradžioje (9,1 proc.), tačiau 0,3 proc. didesnis nei prieš mėnesį (8,4 proc.) ir pernai tuo pačiu laiku (8,4 proc.). Daugiau nei pusėje šalies savivaldybių (33) registruotas nedarbas gruodžio 1 d. buvo mažesnis nei šalies. Nuo metų pradžios jis mažėjo 51 iš 60 savivaldybių.
Gruodžio pradžioje bedarbio statusu registruotų moterų dalis tarp šalies darbingo amžiaus moterų siekė 8,8 proc., vyrų – 8,5 proc. Daugiau nei pusėje savivaldybių vyresnių asmenų registruotas nedarbas buvo didesnis nei šalies.