Duona nuo seno buvo svarbiausias maistas ir vertybė lietuvių kultūroje, ji simbolizuoja sotumą, gerovę ir šeimos vienybę. Todėl nenuostabu, kad ir duonos šventės Lietuvoje turi gilias tradicijas. Švėkšniškiai šią tradiciją puoselėja nuo 2012 metų – susirenka patys, kviečia bičiulius, vaikus ir pagyvenusius. Tai stebėtina, nes patys švėkšniškiai į renginius beveik nesirenka.
Į šiųmetę šventę atvežti ir Inkaklių hospiso gyventojai. Buvo graudu žiūrėti, kaip į renginį atėję vyrai padėjo hospiso darbuotojams į antrąjį aukštą, kur vyko šventė, nešti neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčiuosius. Juk Tradicinių amatų centro ir bibliotekos koridoriuje esantis liftas nuo pastato įveiklinimo iki šiolei taip ir neveikia…
Šią šventę sambūriečiai švenčia ne tik suaugusiųjų būryje, bet senųjų tradicijų moko ir jaunąją kartą. Vaikai sužino, kad šv. Agotos dieną žmonės kepa ar perka įvairių rūšių duoną, dalijasi ja su artimaisiais, kaimynais. Tikintieji iš bažnyčios parsineša šventintos duonos, kuri laikoma namuose kaip apsauga nuo nelaimių. Ši diena – ne tik proga pasimėgauti gardžia duona, bet ir pabūti kartu, prisiminti tradicijas.
Tradicija prigijo, tad ir šiemet į Tradicinių amatų centro salę Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, lydimam klebono Juliaus Meškausko ir renginio sumanytojos, „Švėkšniškių sambūrio“ vadovės Ingritos Riterienės, pagarbiai įnešus duoną, prasidėjo oficialioji šventės dalis. Klebonas duoną pašventino, priminė šv. Agotos istoriją. Koncertinę programą iš dainų ir žodžių kūrė Žemaičių Naumiesčio folkloro ansamblis „Pilutė“, „Diemedžio“ ugdymo centro ugdytiniai ir pedagogai, Švėkšnos darželinukai ir pradinukai, „Švėkšniškių sambūrio“ vokalinis ansamblis. Renginio dalyviai akis ganė po Švėkšnos dailės skyriaus moksleivių darbų parodą. Pašventinta duona įteikta Inkaklių hospiso, paliatyviąją pagalbą teikiančios įstaigos vadovei Ligitai Girskienei.