Didžiausia jauniklių dalis buvo smulkieji gyvūnai: 86 tūkst. Peru juodvabalių, 21 tūkst. svirplių, 16 tūkst. marmurinių tarakonų – tikras gyvybės šurmulys. Daugelis jų tapo vertingu pašaru didesniems LZS gyventojams, o likusieji perduoti kitiems zoologijos sodams. Tuo tarpu, LZS sėkmingai įgyvendinant tarptautinį niūriaspalvių auksavabalių išsaugojimo projektą, per metus suskaičiuota net 900 naujų šių vabalų lervų.
LZS gyventojų gretas papildė ir stambesnių gyvūnų jaunikliai: šalyje saugomų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių, korsako, ilganosės kuzimazės ir po ilgo laiko sulaukti patagoninės maros palikuonys.
„Per praėjusius metus iš kitų zoologijos sodų atkeliavo arba buvo įsigyti 227 nauji 36 skirtingų rūšių gyvūnai. Džiaugiamės, kad LZS apsigyveno į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) rūšių išsaugojimui skirtą ex situ (EEP) programą įtraukti gyvūnai: dvipirštis tinginys, amūrinio tigro patelė, zebrai, avijaučiai, vikunijos“, – sakė LZS vyriausioji biologė Jurgita Autukaitė.
Šiuo metu sode yra laikoma apie 230 skirtingų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 50 įtraukta į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Raudonąjį nykstančių rūšių sąrašą.
Skaičiuojama, kad apie 2,6 tūkst. LZS gyventojų per metus suėdė apie 200 t pašaro, atidesnės veterinarų priežiūros prireikė apie 500 gyvūnų, o atsisveikinti teko beveik su 460.
ELTA inf.