Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišoms, šlakiams ir margiesiems upėtakiams. Kasmet didinami ir paauginamų plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių – kiekiai, atkuriami ties išnykimo riba atsidūrusių ūsorių ir Lietuvoje nykstančių skersnukių ištekliai. ŽT specialistai stebi ir žuvų migraciją, išteklių pokyčius, daromos studijos, atliekami tyrimai su specialiais siųstuvais žymėtomis žuvimis. Žuvivaisos klausimais bendradarbiaujama su kolegomis Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
2024 m. į valstybinius vandens telkinius išleista 1 345,0 tūkst. vnt. lydekų, 2 398,8 tūkst. vnt. starkių, 7 100,0 tūkst. vnt. vėgėlių, 138,9 tūkst. vnt. lašišų, 174,2 tūkst. vnt. šlakių, 178,6 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 8,0 tūkst. vnt. skersnukių, 71,0 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 40,2 tūkst. vnt. lynų, 44,3 tūkst. vnt. šamų ir kt.
Pernai į šalies vandens telkinius išleista 1 152 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Stikliniai unguriukai į Lietuvą atvežami iš Prancūzijos. Lietuvoje įžuvinimai vykdomi taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose. Toks metodas padeda išvengti nuo tankio priklausančio mirtingumo rizikos, įskaitant natūralų mirtingumą, konkurenciją dėl maisto ir plėšrių žuvų poveikio.
Dar apie 120 tūkst. vnt. žuvų 2024 m. įveista gavus finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 114,8 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 1,67 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 2,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių jauniklių.
Žuvys veisiamos Žuvivaisos departamento skyriuose Vilniuje, Alytuje, Kaišiadoryse ir Rusnėje.
Pagal ŽT inf.