„Akivaizdu, kad ūkininkams gamtosauga labai svarbi. Dvi iš TOP-5 dažniausiai įvardintų gero ūkininko savybių su tuo susijusios. Tai taip pat atsispindi ūkininkų atsakymuose į kitus klausimus. Pavyzdžiui, trečdalio ūkininkų nuomone, pievų Lietuvoje turėtų būti daugiau. Pusė ūkininkų mano, kad jų yra tiek, kiek reikia, ir tik 9 proc. teigia, kad jų per daug. Dauguma ūkininkų pažymi, kad tų trūkstamų pievų labiausiai reikia gamtai (62 proc.) ir, žinoma, galvijams (56 proc.)“, – sakė Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.
Panašų gero ūkininko įvaizdį turi ir visuomenė. Apklausa parodė, kad geras ūkininkas visuomenės akyse yra tas, kuris augina sveikus ir kokybiškus produktus (nurodo 62 proc. apklaustųjų), saugo gamtos išteklius (59 proc.) bei kuria sąlygas biologinei įvairovei (41 proc.).
Skirtumas tarp visuomenės ir ūkininkų turimo gero ūkininko įvaizdžio – ūkininkai ženkliai didesnę svarbą teikia laukų ir ūkių tvarkai nei gyventojai.
Ūkininkų taip pat teirautasi, kokius klimato kaitos poveikius jie patyrė per pastaruosius 5 metus savo ūkyje. 94 proc. teigė susidūrę su ekstremaliais gamtos reiškiniais. 83 proc. patyrė sausras, 60 proc. susidūrė su šalnomis ir iššalimais, 56 proc. – su audromis, liūtimis, 50 proc. – su karščio bangomis.
Ūkininkai taip pat teigė patys dedantys pastangų, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ar prie jo prisitaikytų. 61 proc. taiko sėjomainą, 45 proc. palaiko pievas ir / ar šlapynes, 42 proc. taupo kurą, 38 proc. nenaudoja pesticidų arba jų naudojimą mažina, 37 proc. sėja tarpinius pasėlius arba saugo dirvožemio organines medžiagas.
Ūkininkų pastangos mažinti klimato kaitos padarinius svarbios visuomenei. 40 proc. gyventojų teigia, kad valstybė neturi mokėti kompensacijų ūkininkams už sausrų, škvalo ir kitų ekstremalių reiškinių padarytą žalą, jei ūkininkai patys niekaip neprisideda prie klimato kaitos švelninimo.
Baltijos aplinkos forumo inf.