Kokia išmoka priklauso?
Ligos išmoka gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga anksčiau, ligos išmoka jam nepriklauso. Darbdaviai turėtų aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų.
Atostogų perkėlimas
Svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai.
Atleidimas ligos metu draudžiamas
Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės. Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui.
Draudimas dirbti turint nedarbingumą
Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek „Sodros“ specialistai. Darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.
Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?
Darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau ES direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo laikotarpis
Įstatymas numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių. Taigi, ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
VDI inf.