Šį, paskutinį kovo savaitgalį, naktį į sekmadienį, 3:00 val. nakties reikės persukti laiką 1 valanda į priekį.
Paskutinį spalio savaitgalį, spalio 26 d., irgi naktį į sekmadienį, persuksime laiką 1 valanda atgal.
Laikrodžių sukimas daugelyje šalių naudojamas siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti elektros energiją, taip pat norint sinchronizuoti laiką su kitomis šalimis. Kritikai kalba apie neigiamą to poveikį žmonių sveikatai ir sako, kad ekonominė laiko sukimo nauda neįrodyta.
1895 m. entomologas iš Naujosios Zelandijos Džordžas Hadsonas pasiūlė savo šalies Karališkajai draugijai kiekvieną vasarą persukti laikrodžio rodykles 2 valandomis į priekį. Taip jis norėjo turėti daugiau laiko prieš saulėlydį vabzdžiams gaudyti. Po 10 metų britų statybininkas Viljamas Villetas pasiūlė panašią idėją, nes jam rūpėjo, kad per daug šviesaus paros meto valandų tenka praleisti miegant. Jo idėjai pritarė Vinstonas Čerčilis ir Artūras Konanas Doilis, tačiau ji netapo populiari ir apie ją pamiršo iki Pirmojo pasaulinio karo.
1916 m. Vokietijos valdžia suprato, kad laiko sukimas padės sumažinti anglies ir malkų naudojimą namams ir gamykloms apšviesti. Todėl vokiečiai perėjo prie vasaros ir žiemos laiko, netrukus jais pasekė ir kitų šalių gyventojai.
Parengta pagal respublikinę spaudą