Būtina didinti aktyvumą
30 m. moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr. A. Emeljanovas sako, kad tik trečdalis jų laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų – kasdien bent 60 min. skirti vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, jaunuoliai keliauja viešuoju ar kitu transportu, juos veža tėvai. “Pastarieji turėtų skirti daugiau dėmesio aktyviam laisvalaikiui su vaikais – kartu važinėti dviračiais, bėgioti, žaisti ar pasivaikščioti“, – sako A. Emeljanovas03
Per 30 m. moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai sumažėjo 30 proc., o raumenų jėga 15 proc. Vis daugiau laiko praleidžiant prie ekranų, didėja akių ligų rizika, dažniau pasireiškia kaulų, sąnarių ir stuburo problemos. Vis daugiau moksleivių patiria stresą ir kenčia nuo padidėjusio kūno masės indekso.
Norint pakeisti situaciją, svarbiausi veiksniai yra fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, laiko prie ekranų mažinimas, žalingų įpročių atsisakymas bei organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų vartojimas. Svarbus kompleksinis požiūris ir viena kitai neprieštaraujančios žinutės: jei fizinio ugdymo mokytojas stengsis motyvuoti mokinius būti fiziškai aktyvius, o tėvai namuose teigs, kad sportas nereikalingas ir patys nerodys pavyzdžio, rezultato pasiekti nepavyks.
Svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms, ministerijoms bei vyriausybei. Kuo daugiau finansavimo bus skirta fizinio ugdymo programoms, sporto būreliams, aikštynų įrengimui, tuo fiziškai aktyvesni bei sveikesni bus ne tik paaugliai, bet ir visuomenė.
Per 30 m. moksleivių širdies ir kraujagyslių sistemą atspindinčio rodiklio – ištvermės testo – rezultatai pablogėjo beveik trečdaliu, todėl realu, kad ateityje su šiomis ligomis susidurs ir vis daugiau suaugusiųjų.
Vitaminai ir mineralai
Pagal PSO rekomendacijas, kasdien būtina skirti bent valandą vidutinio ar didelio intensyvumo treniruotėms ir bent 3 kartus per savaitę daryti jėgos pratimus.
Nustačius širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių sumažėjimą, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti lauke, užsiimant fiziškai aktyvia veikla, lankyti komandinio sporto būrelius. Reikėtų bent 3 kartus per savaitę į rutiną įtraukti jėgos treniruotes, lankyti lengvąją atletiką, gimnastiką ir pan.
Siekiant sumažinti akių ligų riziką, rekomenduojama reguliariai atlikti akių mankštą – žiūrėti pro langą skirtingais atstumais bei tankiai mirksėti. Svarbu kas 45 min. daryti 5-10 min. pertraukas, laikytis saugaus atstumo tarp akių ir ekrano (25-70 cm.), vengti sauso oro patalpose. Svarbu užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą bei laikytis miego režimo.
„Taip pat svarbu vartoti organizmui reikalingus vitaminus bei mineralus: širdies ir kraujagyslių veiklai reikalingas omega-3 riebalų rūgštis, magnį ir kalcį raumenų funkcijai, pantoteno rūgštį bei geležį normaliai protinei veiklai ir energijos apykaitai palaikyti“, – sako profesorius.
BNS inf.