„Pavasarį vykstanti ungurių migracija ypač svarbi, nes tai pagrindinis laikotarpis, kai unguriai keliauja į nerštavietes. Mūsų užduotis – užtikrinti jų apsaugą, todėl aktyviai tikrinsime tiek žvejus mėgėjus, tiek verslininkus. Ypatingą dėmesį skirsime vietoms, kur unguriai migruoja ir kur verslinė žvejyba nebevykdoma“, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Neretai pasitaiko, kad unguriai gaudomi neteisėtais būdais, pavyzdžiui, naudojant bučiukus. Žvejai sugavę bučiukais ungurius, privalo juos nedelsiant paleisti.
Departamentas stebi internetinę erdvę, skelbimus ir renka informaciją apie galimus pažeidimus. Įtarus neteisėtą prekybą unguriais, atliekami kontroliniai pirkimai.
Pavasarį unguriai migruoja iš ežerų į upelius ir upes, kur tęsia savo kelionę link Baltijos, todėl kontrolė vyks visuose pagrindiniuose migracijos maršrutuose.
Ungurių išteklių apsauga ir gausinimas būtini norint išsaugoti populiaciją. Nors verslinė ungurių žvejyba Lietuvoje apribota ir kasmet vykdoma įveisimo programa, ungurių populiacija vis dar nėra pakankama. Nuo 2011 m. kasmet į vidaus vandenis įžuvinama apie 800 000 unguriukų, kurie paskirstomi įvairiuose telkiniuose.
Ungurių verslinė žvejyba leidžiama nuo kovo 15 d. iki gegužės 31 d. Žvejams mėgėjams nėra nustatyto termino ungurių gaudymui. Per vieną žvejybą kiekvienas gali sugauti ne daugiau kaip 3 ungurius. Ungurius draudžiama gaudyti Kuršių mariose visus metus.
Už vieną neteisėtai sugautą ungurį reikės atlyginti 480 eurų žalą. Rezervatų ar draustinių vandenyse atlyginimas skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį, t. y. už 1 ungurį – 1 440 eurų.
AAD specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. Apie pastebėtus pažeidimus galite telefonu 112, nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
aad.lrv.lt inf.