Suvalkiečių, dzūkų, aukštaičių, žemaičių ir šišioniškių tarmėmis skambančios sakmės, pasakojimai ir padavimai, dainos, sutartinės ir žaidimai, – visus šiuos tautosakos kūrinius atliekantys maži ir dideli, vietiniai ir iš įvairių Lietuvos kampelių atvykę atlikėjai trečiadienio popietę pripildė Vainuto seniūnijos Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centro patalpas. Čia vyko jau 12-asis regioninis festivalis „Pažinsi tautosaką – atrasi save“, šiemet skirtas Regionų metams.
Prieš gerą dešimtmetį čia gyvenusių liaudies meno mylėtojų Aurimo ir a.a. Jolitos Mikolaičių sumanytas, o šiandienos vietos kultūrininkų puoselėjamas renginys jau seniai peržengė rajono ribas ir kasmet į Bikavėnus sukviečia bendraminčius iš visų šalies regionų.
Ir šįkart sulaukta kone 70-ies dalyvių, pasidabinusių savųjų kraštų tautiniais rūbais, gerai mokančių tų kraštų tarmes, norinčių pasidalinti su kitais savo kraštiečių sukauptais dvasios turtais ir iš kitų tų turtų pasisemti.
Svečių buvo iš visos Lietuvos
Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorė Marytė Matevičienė prisimena, jog nuo 2003 metų rengiamas tautosakos festivalis pradžioje sulaukdavo vos 10-ies ar kiek daugiau dalyvių. Pernai jų jau suvažiavo daugiau nei septynios dešimtys, tiek pat būtų buvę ir šiemet, jei paskutinėmis dienomis nenumatytos kliūtys nebūtų pristabdžiusios rusniškių ir naumiestiškių kolektyvų iniciatyvos.
Bet ne tik vietiniai dainorėliai, muzikantai ir pasakoriai rinkosi į Bikavėnus. Štai viena iš toliausiai atvykusiųjų – Daiva Andruškevičienė, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro direktoriaus pavaduotoja. „Cik dzūkiškai šnekėsiu, dzūkuosiu ir pristacysiu Dzūkijos visų biednumų. Bet labai neverksiu, nors šiemet pas mus ir labai mažai grybų ir uogų“, – dėstė tautiniu kostiumu pasipuošusi dzūkė, iš savo krepšių traukdama lauktuves – kad ir „necikrus“ (keptus), bet visgi grybus, svečiams į rieškučias pildama ir miško uogų.
Bikavėniškių renginyje ji dalyvavo pirmą kartą ir sakė, jog tokia galimybe labai džiaugiasi.
Iš Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio atvykusi šio miestelio kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė buvo pasiruošusi paporinti apie suvalkiečių charakterį. Į klausimą, koks gi tas charakteris, tautiniu zanavykų kostiumu vilkinti viešnia atsakė, jog suvalkiečiai „racionalūs, bet neonaravi“ (suprask – neišdidūs), ir „neskūpi“.
Laima sakė gyvenanti Šakiuose, o Šakiai esanti Zanavykijos sostinė. Ji taip pat džiaugėsi kvietimu dalyvauti bikavėniškių renginyje, galimybe daugiau sužinoti apie kiekvieną regioną, ir pridūrė čia važiavusi dar ir „iš meilės M.Matevičienei“. Viešnios nuomone, sumanymas šiuos metus paskelbti regionų metais buvęs itin vykęs, tam skirtus renginius organizuoja ir šakiškiai.
Aukštaitišku pasakojimu ir sutartinėmis užbūrė net iš Panevėžio r. Ramygalos atvykęs moksleivių ansambliukas, buvo svečių iš Šilalės, Pagramančio, Kaltinėnų, Pagėgių.
Moksleiviai porino sakmes, grojo ir dainavo
Neatsiliko ir mūsų rajono folkloro mylėtojai. Pats jauniausias – Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro vadybininkės Audrės Bagdonaitės parengtas penkiametis Audrius Bagdonas, gyvenantis Žvingių kaime, šiame renginyje jau dalyvavo ir pernai. Šiemet mažylis porino sakmę iš H.Šojaus užrašyto rinkinio „Kon žemaite mon pasakoje“ apie šunį, kuris norėjo pasistatyti būdą.
Juknaičių pagrindinės mokyklos moksleivė Iveta Kačerauskaitė su mokytoja Rasa Gailiuviene parengė šišioniškių tarme Pamario krašto mitologines sakmes apie Bangpūtį ir Laumę, o iš Švėkšnos atvykęs dešimtokas Mindaugas Kuzas su mokytoja Vidilija Aidukiene iš anksto mokėsi armonika atlikti liaudies instrumentinę muziką. Abi mokytojos sakė, jog kai mato, kad vaikai yra gabūs, juo labiau – patys nori dalyvauti panašiuose renginiuose, tai ir stengiasi padėti jiems atsakingai ruoštis, ieškoti galimybių pasirodyti.
Iš Katyčių atvykęs pagrindinės mokyklos mišrus ansamblis dovanojo susirinkusiesiems dainuojamosios tautosakos kūrinį – Užkamonės kaime gyvenančios 78-erių Zitos Pankauskaitės padainuotą romansą.
Sakmę apie Rambyno laumes porino 13-metis stoniškietis Augustas Reikertas, padavimą „Velnia apsilankyms“ buvo parengęs Vainuto gimnazijos trečiokas Benas Arnašius, sakmes sekė gausus būrys Šilalės atstovų.
Į etnokultūrą pažvelgė per grūdą
Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorė M.Matevičienė sakė, jog norinčiųjų dalyvauti renginyje jau yra tiek, kad dalyvių pasirodymus jau tenka riboti. Antraip renginys nusitęstų apie 4 valandas, o vaikai tiek neiškęstų. Bet ji džiaugiasi, kad kasmet pavyksta suburti tokį gausų būrį senelių ir prosenelių kūrybos mylėtojų į renginį, kuris neabejotinai reprezentuoja visą rajoną.
„Esame labai dėkingi ir dalyviams, ir jų mokytojams, kurie nuolat moko jaunąją kartą protėvių kultūros“, – sakė ji.
Šiemet bikavėniškiai į etnokultūrą pabandė pažvelgti per grūdą. Iš anksto parengtame Lietuvos regionų kontūre savo regionus pasirodymų metu svečiai užpildė iš namų atsivežtais grūdais: aukštaičiai – miežiais, dzūkai – grikiais, žemaičiai – rugiais, suvalkiečiai – kviečiais, o Mažosios Lietuvos atstovai – avižomis.
Ilgametė renginio vedėja Vaida Galinskienė pastebėjo, jog šiemet vyksta daug su tautosaka susijusių renginių, bet „Pažinsi tautosaką – atrasi save“ rengėjai ypač stengiasi išlaikyti jo savitumą.
Anot vedėjos, vis mažiau belieka gyvųjų, dar prisimenančių senąją liaudies kūrybą, todėl ypač svarbu ją rinkti, užrašyti, saugoti ir mokytis vieniems iš kitų. V.Galinskienė pasidžiaugė, kad renginyje mato daug pažįstamų, net nuo pirmojo renginio matomų veidų, bet ne mažiau yra ir nematytų.
Tautosakos festivalio niekada nepraleidžiantis meras Vytautas Laurinaitis renginį pavadino unikaliu ir tausojančiu tautosaką. Anot jo, šiame kosmopolitiniame pasaulyje mus išsaugo tik mūsų paveldas ir palikimas, todėl taip svarbu jį puoselėti, nuolat išgirsti ką nors nauja. O žemių šeimininkas – Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus dėkojo ir atvykstantiems, ir nepailstančiajai renginių organizatorei M.Matevičienei, ir buvo net į šokio sūkurį įtrauktas.
Visi renginio dalyviai apdovanoti rėmėjų – Savivaldybės, seniūnijos, Bikavėnų kaimo bendruomenės ir Petro Daukšos įmonės dovanotais prizais, jų vadovams įteikta Zosės Budreckienės dovanotų gėlių. Vainuto gimnazijos vadovas Antanas Jonikas prizų turėjo ir jauniausiam bei iš toliausiai atvykusiam renginio dalyviams A.Bagdonui ir D.Andruškevičienei.