Ir vėl prikeltos, naujai atgimusios tradicijos, dar negirdėti magiški burtai, besileidžiančios vakaro saulės spinduliuose aplink ugnį basos siaučiančios ir čia pat baltinius skalbiančios laumės, ir iš dangaus nulijęs saldainių lietus – tai akimirkos iš Rasų, Kupolės ar tiesiog – kaip labiau įprasta – Joninių šventės Vainute.
Savaitgalį per Lietuvą aidint žymiausioms Lietuvos varduvėms, visą Šilutės ir kelis aplinkinius rajonus į savo Jonines subūrė vainutiškiai. Ir – kas taip pat jau įprasta – jie ir vėl į šią ilgaamžę šventę sugebėjo pažvelgti naujai, tiesa, neatsisakę ir dalies įprastinių akcentų: Jonų ir Janinų vainikavimo, labiausiai kraštui nusipelniusių saviškių pagerbimo.
Pagerbė sportininkus ir naujagimes
Šurmulio Vainute netrūko jau nuo šeštadienio pusiaudienio, kuomet krepšinio aikštelėje susikovė iš viso 12 komandų. Ir vargu ar kas stebėjosi, kuomet nugalėtojais iš šios kovos išėjo jau daug metų seniūno prizus nusinešantys vietiniai, „Chamau“ pasivadinę. Niekas nesistebėjo todėl, kad šioje komandoje žaidė du bene žymiausi Vainuto krašto krepšininkai – broliai Julius ir Matas Jucikai, kurių vienas šiuo metu rungtyniauja Japonijos komandoje, kitas – mūsų šalies aukščiausioje lygoje. Broliams talkino dar vienas vainutiškis – Andrius Juknius, o finale ši trijulė susirungė su II vietą iškovojusia švėkšniškių komanda. Seniūno Vitalijaus Mockaus piniginiai prizai atiteko abiem komandoms.
Neatsisakyta tradicijos pagerbti nuo vienų iki kitų Joninių kūdikių susilaukusias šeimas. Šiemet naujagimių vos dvi – Amelija Skurdelytė ir Gabija Štėraitė, kai dar pernai seniūnija buvo praturtėjusi bene penkiais naujagimiais. Dovanas naujagimėms suruošė vietos verslininkai, o seniūnas dar pridėjo saldumynų.
Gražiausių sodybų rinkimų nei pernai, nei šiemet vainutiškiai neorganizavo, tokie rinkimai, pasak V. Mockaus, yra kitų metų planuose.
Papročius ir burtus priminė saviveiklininkai
Pavakarę šalia Vainuto bažnyčios akį traukė svečių iš Usėnų būrelis – tenykščiai teatralai čia jau repetavo vaidinimą, kurį netrukus čia pat vietiniams ir suvaidino. Vėliau visi kartu išklausė šv. Mišių, kurias aukojo ne tik naujasis Vainuto klebonas Vidmantas Šidlauskas, bet ir naumiestiškis Stanislovas Anužis bei buvęs vainutiškis, diakonas Egidijus Cibauskas.
Šventinę eiseną į įprastinę renginio vietą vedė trys basos Joninių vainikais pasidabinusios laumės. Aukščiausias saulės ir gamtos klestėjimo metas – taip susirinkusiems žiūrovams jos vėliau pristatė Joninių laiką, kartu primindamos ir nemažai jau tik senolių bemenamų papročių ir burtų, kerų ir apžavų. Mat šios nakties virsmas, anot vyriausios laumės, pildo slapčiausias viltis ir lūkesčius.
Be to, tai ne tik svajonių išsipildymo, bet ir poros ieškojimo metas, esą todėl ir pačios laumės nutarusios Joninių naktį praleisti Vainute. O bene daugiausia patarimų tai nakčiai jos davė jaunimui. „Dainuokite šokdami ir šokite dainuodami“, – ragino šios trys gražuolės magijos nešėjos vietinius ir jų svečius. O pačios dovanojo šokį aplink ugnį, nes tik taip, jų žiniomis, galima visus metus apsisaugoti nuo, ligų ir nelaimių…
Baltinius išsiskalbusias laumes keitė Vainuto gimnazijos šokėjos, susibūrusios į grupę „Uta“, vėliau dainų pynę dovanojo, ūkininkams – gero derliaus, o vienišiams – vestuvių linkėjo Degučių „Pilutė“, į šokių, dainų ir tradicijų pynę įsipynė „Vainuta“ ir Bikavėnų „Lolytėlė“.
Lijo sveikinimais ir prizais
Linkėjimų negailėjo ir gausus svečių būrys. Meras Vytautas Laurinaitis, kuriam net ir važiuoti niekur nereikėjo, saviškiams dovanojo medelį, o Vainuto Jonines įvardijo kaip didžiausią rajono šventę po Šilutės gimtadienio ir Žuvienės virimo čempionato. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tie, kam norint patekti į šventę automobilius teko pasilikti už poros kilometrų nuo Vainuto, su tokiu palyginimu ir nesiginčijo.
Seniūnas Vitalijus Mockus patikino, kad vainutiškiai ir ateityje niekam neužleis pirmaujančių Joninių vardo, o tiems, kas ištemps švęsti iki ryto, pažadėjo papildomų prizų.
Kadangi „Šilutės naujienos“ iki ryto „neištempė“, ar seniūnas savo žodį tesėjo, nežinome. Tačiau galime paliudyti, kad jo prizais tą vakarą išties lijo, o patį gausiausią – saldainių lietų dovanojo virš susirinkusiųjų galvų skraidę Šilutės aviaeskadrilės lėktuvai. Solidžiausią prizą išsivežė net iš uostamiesčio su tėveliais ir sesute atvažiavusi Deimantė Kasparavičiūtė, kuri pagavo patį laimingiausią saldainį – tą, kuris dovanojo jai tiesiogine žodžio prasme „auksinę“ dovaną. Seniūnas prisipažino, jog jam šiek tiek gaila, kad šis prizas išvažiuos į Klaipėdą, tačiau sužinojęs, kad Deimantės tėtis yra buvęs bikavėniškis, šiek tiek atlėgo.
Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos dovanos atiteko pagrindinei šios ir kitų seniūnijos švenčių organizatorei, Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro direktorei Marytei Matevičienei. Seimo narys taip įvertino jau keturis dešimtmečius kultūros keliu žingsniuojančios ir kultūrinę veiklą visoje seniūnijoje (ir ne tik) aktyviai vykdančios bikavėniškės darbą, o jo dovanas perdavė jo padėjėja Lijana Jagintavičienė.
Šios Joninės buvo pirmosios, kurioms Vainuto bendruomenė ruošėsi vadovaujama jau naujo pirmininko Algirdo Eidikio. Pirmininkas savo ruožtu dėkojo gausybei vietos žmonių, kurie padėjo ruošti šventę.
Tradiciškai apdovanoti ir vainikuoti Jonai ir Janinos, liepsnojo Joninių laužas, o ištvermingiausieji kartu su atvykusiais atlikėjais tikina linksminęsi iki paryčių.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ feisbuke!