Praėjusių metų Šilutės rajone kilusių gaisrų statistika nedžiugina: žymiai išaugo bendras gaisrų skaičius, juose žuvo 3 žmonės, kai 2011 metais mirtinų nelaimių iš viso buvo išvengta.
Iš viso 2012 m. kilo 230 gaisrų, kurie padarė apie 734 450 litų nuostolių. 2011-aisiais buvo 170 gaisrų, bet jų nuostoliai buvo didesni – siekė apie 885 259 litus.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Rimantas MAČIJAUSKAS turi ką pasakyti ne tik apie šių nelaimių priežastis. Jis kreipiasi ir į skeptikus, tikinančius, jog įvykio vieton ugniagesiai atvyksta tuščiomis autocisternomis, todėl pirmiausia skuba prie vandens telkinių, ir į tuos „savanorius“ ugniagesius, kurie pastebėję ugnį pirmiausia patys puola ją gesinti, o tik įsitikinę, kad neįveiks, renka pagalbos telefoną.
Pagrindinis tikslas – gelbėti žmones
Nagrinėjant pastarųjų 2 metų gaisrų statistiką aiškėja, jog pernai Šilutės PGT vyrams į smulkesnius ar stambesnius įvykius teko išvažiuoti kone kasdien – per 2012 metus užregistruota 350 išvažiavimų. Beje, į šį skaičių neįtraukti pagalbos buityje ir pagalbos policijai teikimo atvejai.
„Pagrindinis mūsų tikslas – išgelbėti žmones, nes žmogus, o ne turtas yra didžiausia vertybė“, – akcentuoja R.Mačijauskas. Kaip tik todėl į gaisravietę atskubėję gelbėtojai pirmiausia ieško pastatuose likusių žmonių ir gelbsti juos, o tik po to imasi pastato gesinimo darbų. „Žmonės dažnai mūsų nesupranta“, – pastebi PGT viršininkas.
Ugnis spėja smarkiai išplisti tais atvejais (taip būna dažniausiai), kai ją pastebėjusieji pirmiausia puola patys ją gesinti ir tik pamatę, kad nesusidoros, skambina telefonu 112. Reikėtų daryti atvirkščiai, tuomet ugniagesiai greičiau suskubtų į nelaimės vietas.
Tiesa, R.Mačijauskas pasidžiaugia bent tuo, jog tokia žalinga praktika kur kas labiau yra gaji kituose šalies rajonuose. Mūsų rajono gyventojai gana dažnai pirmiausia surenka Bendrąjį pagalbos telefoną.
Dar vienas dalykas, ko nežino nelaimės ištikti gyventojai, kodėl atskubėjusi antroji cisterna iš karto važiuoja ne prie degančio pastato, o prie vandens telkinio. „Jie ir vėl atvažiavo tuščiomis mašinomis“, – toks įprastai būna įvykį stebinčių smalsuolių vertinimas.
Jie turėtų žinoti, jog pilnoje cisternoje vandens užtenka tik 5 minutes intensyviai lieti ugnį. Todėl antroji cisterna ir statoma prie vandens, o nuo jos tiesiama magistralinė linija iki dirbančios gaisravietėje cisternos, kad ją būtų galima visą laiką „maitinti“ vandeniu. Visos kitos atvažiavusios brigados jau gesina gaisrą pagal gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.
Gaisruose žuvo 2 vyrai ir moteris
2011 m. rajono gaisruose nežuvo nė vienas žmogus, o štai pernai – net trys. Pasak R.Mačijausko, skaudžiausia nelaimė vasarį nutiko Švėkšnos seniūnijoje, kur gaisro metu žuvo neįgalus vyras ir jo žmona. Vėliau nustatyta, kad moteris bandė išeiti iš liepsnojančio pastato, bet ją prispaudė griūvančios lubos.
Ugniagesiai nustatė, jog tą kartą gaisras pastebėtas per vėlai, nes atvykus Švėkšnos autocisternai namas jau degė atvira liepsna.
Dar vienas žmogus vasaros pabaigoje žuvo Vilkyčiuose. Vakare šventusi grupelė išsiskirstė, o namo šeimininkas liko vienas. Spėjama, kad ugnis įsiplieskė nuo žvakės ar jam neatsargiai rūkant. Tai traktuojama kaip neatsargus elgesys su ugnimi.
Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi pernai iš viso kilo 160 gaisrų (užpernai – 105). Penkias iš pernykščių nelaimių sukėlė su ugnimi žaidę vaikai, o štai 2011 m. vaikų sukeltų gaisrų iš viso nebuvo užfiksuota.
Atviros teritorijos dega daug dažniau
Pernai padaugėjo ir nelaimių, kilusių dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų: 2011 m. dėl šios priežasties kilo 13, o 2012 m. – 20 gaisrų. Užtat perpus – nuo 16 iki 8 – sumažėjo nelaimių dėl elektros įrangos gedimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Savaeigis transportas degė po 13 ir 15 kartų.
2011 m. nustatyta 13, o pernai – 11 padegimų atvejų.
Gyvenamieji pastatai liepsnojo užpernai 27, o pernai – 26 kartus, po kartą degė prekybos, mokymo, kultūros ir sveikatos priežiūros administraciniai pastatai, 22 ir 30 kartų – tvartai, garažai ir kiti kiemo statiniai.
Dvigubai išaugo gaisrų atvirose teritorijose skaičiai – nuo 49 užpernai iki 94 pernai, taigi, pievos deginamos vis dažniau.
Ugniagesių galvos skausmu vis dar išlieka šiukšlių konteinerių padeginėjimas: 2011 m. tokių atvejų užfiksuota 46, o pernai – 53.
Neatsargi žmogaus veikla vandenyje pernai 8 kartus tapo gelbėtojų iškvietimo priežastimi, o užpernai tai buvo 16 kartų. Smarkiai padažnėjo neatsargios veiklos buityje atvejų – nuo 7 užpernai iki 24 pernai.