Lygiai prieš 502 m., vasario 22 d. Klaipėdos miesto komtūras Michaelis von Švabas suteikė Jurgiui Talaičiui privilegiją „laikyti šile karčemą“ su laukais, miškais, įdirbtomis dirvomis ir su teise laisvai žvejoti Kuršių mariose. Taip rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Šilokarčemos vardas.
Prieš porą metų, pasitinkant Šilutės 500 metų jubiliejų, ši data pagerbta dainų apie Šilutę konkursu, kuriame varžėsi gabiausi rajono muzikiniai kolektyvai bei atlikėjai.
„Kur senas Rambynas, kur Nemunas mėlynas“, – pirmosios dainos apie Pamario kraštą žodžiai, virpinantys daugelio šilutiškių širdis ir įsirėžę tiek jauno, tiek seno atmintyse. Šios dainos autorius ir pirmasis atlikėjas – buvęs Šilutės meno mokyklos mokytojas Tomas BALČYTIS, išugdęs daugybę gabių pučiamųjų instrumentų atlikėjų.
Šiemet, vasario pradžioje, T.Balčytis pagerbtas mūsų krašto muzikantų suėjime – jam įteiktas „Muzikos sparnas“.
Su „Šilutės naujienų“ skaitytojais kūrėjas pasidalijo prisiminimais apie muziką, lydėjusią ir lydinčią jį visur. T.Balčyčio namų svetainėje svarbiausias daiktas – pianinas, virš jo – marčios Inesos Linaburgytės, garsios operos solistės, tapytas paveikslas. Akis traukia ir daugybė plokštelių, apdovanojimų, padėkos raštų.
Sklaidydami senas nuotraukas, nejučia nusikeliame į praėjusio šimtmečio vidurį – kalbamės apie atlikėjo šeimą, tarnybą sovietinėje armijoje, prestižinius „Vilniaus bokštų“ vokalistų konkursus bei ilgametį darbą Šilutės muzikos erdvėse.
Muzikuoti pastūmėjo dėdės dovana
T.Balčyčio vaikystė prabėgo Žemaičių Naumiestyje. Nuo mažų dienų buvo gabus muzikai, todėl tai pamatęs dėdė devynmečiui padovanojo pirmąjį instrumentą – armoniką. „Nuo tada ir prasidėjo mano muzikinė veikla: dainavau, grojau“, – prisimena atlikėjas.
Talentingas jaunuolis po kelerių metų buvo pastebėtas ir gavo kelialapį į Arteką – garsiausią TSRS vaikų sanatoriją Krymo pusiasalyje, kur patekdavo tik patys gabiausi. Kartu pasiėmęs ir armoniką, ten populiarino lietuvišką muziką bei dainas.
Vėliau savo įgūdžius Tomas gilino Klaipėdos muzikos mokykloje, kur baigė pučiamųjų – obojaus klasę. 1963 m. baigęs mokslus, T.Balčytis gavo paskyrimą į Šilalės kultūros namus, kur subūręs dūdų orkestrėlį, grodavo įvairiausiomis progomis.
„Tuo pačiu metu subūriau ir estradinę grupę, kurioje teko dainuoti. Nuo tada ir prasidėjo mano dainininko stažas“, – sako jis.
Armijoje subūrė dūdų orkestrą
Neilgai pabuvęs Šilalėje, T.Balčytis buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Atrodo, kad muzika susikrovė lagaminus kartu su juo. Prisimena, kad dar prieš išvykdamas iš Lietuvos iš užsakovų rusų gavo užsakymą suburti dūdų orkestrą. Surinko vien lietuvių komandą, kuri išsilaikė visus 3 metus.
„Be pučiamųjų orkestro, dalinyje subūrėme estradinę grupę, kurioje grojau ir dainavau. Daug koncertuodavome poilsio namuose, sanatorijose, mokyklose, kituose kariniuose daliniuose. Po koncerto gaudavome gardžią vakarienę. Paskui tie patys lietuviai įkūrė estradinį orkestrą, įvaldžiau naujus instrumentus: tromboną, saksofoną“, – prisimena dainininkas.
Kariuomenėje teko paragauti ir fizinio darbo: kasė griovius, klodavo vandentiekių vamzdžius. Per visą armijoje ištarnautą laiką T.Balčytis užsidirbo 3000 rublių, kurie vėliau tapo pagrindu šeimyniniam gyvenimui Lietuvoje.
Su būsima žmona Onute muzikantas susipažino dar prieš išvykdamas, o susituokė po dviejų armijoje praleistų metų, per atostogas. „Šauni ji moteris, nenorėjau tada jos paleisti“, – atviravo T.Balčytis, po kelerių metų minėsiantis santuokos auksinį jubiliejų.
Respublikiniuose konkursuose lydėjo sėkmė
Daugiau nei 3 metus ištarnavęs armijoje, atlikėjas grįžo namo, o po kurio laiko įsidarbino Šilutės muzikos mokykloje. Tada prasidėjo aktyvi Tomo kaip dainininko karjera. „Čia mane susirado estradinio ansamblio vadovas Bronius Bučius ir pakvietė dainuoti. Mes sužibėjome su tuo ansambliu, į įvairius koncertus, festivalius važiuodavome“, – pasakoja jis.
Vėliau savo vokalinius sugebėjimus T.Balčytis išbandė konkurse Klaipėdoje, kur jis tapo Klaipėdos zonos nugalėtoju. Tarp komisijos narių buvo žymūs kompozitoriai Mikas Vaitkevičius ir Mikalojus Novikas. Vienas jų pasakė: „Ko tu čia dabar triniesi po tą Klaipėdą, važiuok į „Vilniaus bokštus“.
Taip 1971 m. šilutiškis atsidūrė prestižiniame „Vilniaus bokštų“ konkurse ir tapo diplomantu – II vietos laimėtoju. Vėliau į šį konkursą jis važiavo dar du kartus, o dar kartą sėkmė nusišypsojo 1973 m.
Savo pasiekimų šilutiškis nesureikšmina: „Buvau provincialas, man buvo sunku kokuruoti su tokiais miesto asais, kaip Stasys Povilaitis ir Janina Miščiukaitė“.
Po pirmojo pasirodymo „Vilniaus bokštuose“ šilutiškį pastebėjo kompozitorius Teisutis Makačinas. „Mes su juo šauniai padirbėjome ir išleidome pirmąją Lietuvoje autorinių dainų plokštelę „Estradiniai kūriniai“. Visus kūrinius įdainavau aš vienas“, – džiaugsmo neslėpė p.Tomas.
Norėjo būti su šeima
Vėliau buvo dar daug konkursų, koncertų, išvykų, muzikos studijos, pažintys ir bendradarbiavimas su garsiais Lietuvos kompozitoriais Pranu Narušiu, Mikalojumi Noviku. Tačiau siautulingas didžiųjų miestų gyvenimo verpetas T.Balčyčio neįtraukė ir neviliojo.
Jis pasakojo, kad nuvykęs į tolimesnį koncertą ar renginį, tą pačią dieną grįždavo namo, į Šilutę: „Kai mano muzikinė karjera prasidėjo, gimė sūnūs Marius ir Dainius. Norėjau labiau būti namuose su šeima, turėti nuolatinį darbą. Tas lakstymas, bėgiojimas buvo ne man“.
Vyresnysis Balčyčių sūnus Marius, kaip ir tėtis, pasuko muzikos keliu. Šiandien jis groja trombonu Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, daug koncertuoja, yra apkeliavęs Europą, Ameriką. Mariaus žmona – garsi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Inesa Linaburgytė.
Jaunėlis Dainius liko gyventi Šilutėje. Tėvas džiaugiasi, kad jis turi auksines rankas – pats sau ir namus pasistatė, ir baldus pasigamino.
„Senas Rambynas“ komunistų partijai nepatiko
T.Balčytis kartu su B.Bučiumi vadovavo estradiniam ansambliui, ilgus metus dirbo muzikos mokykloje. Kalbėdamas apie pedagoginį darbą p.Tomas neslepia šypsenos: „Ką sugebi atiduoti vaikams, tai yra nuostabu“. Mokytojas išugdė daug jaunųjų atlikėjų, konkursų laureatų. T.Balčytis turi išsaugojęs ir visą šūsnį tai liudijančių padėkos raštų iš Šilutės valdžios „Už labai gerą mokinių parengimą rajone“.
T.Balčytis ne tik groja, dainuoja, bet ir eiles, dainų tekstus kuria. Anksčiau jis buvo vienas iš dainų šventės, kuri vykdavo per Jonines ant Rambyno kalno, organizatorių. Dainininkas prisimena, kad tada iškilo klausimas, kokia bus Rambyno šventė be dainos apie Rambyną? Taip 1978 m. jis sukūrė „Seną Rambyną“, apdainavo Nemuną.
Dėl šios dainos žodžių šilutiškis turėjo nemalonumų, privalėjo pasiaiškinti komunistų partijai, kurios atstovai sakė: „Čia – revoliucijos metinės, o tu apie laisvą Lietuvą dainuoji“. Bet T.Balčytis atkirto, kad iš dainos žodžių neišmesi ir dainos teksto nekeitė. Šis kūrinys išliko populiarus iki šių dienų.