75-erius metus šaškėmis ir šachmatais žaidžiantis A.Tubutis atšventė 90-metį

Senolis su valdziaVienuoliktu numeriu pažymėtame bute Sodų gatvėje gyvenantis Aloyzas Tubutis vienuolikto mėnesio vienuoliktą dieną šventė 90-ies metų jubiliejų. Jį pasveikinti atvykusius svečius – Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Alvidą Šimelionį ir Šilutės seniūną Raimondą Steponkų – ilgaamžis pasitiko tiesus, sniego baltumo marškiniais, o rajono laikraščių korepondentėms padovanojo po stiklainėlį paties virtos gervuogių uogienės.

Aloyzas gyvena ir šeimininkauja vienas: ir daržus nusiravi, ir uogienių priverda, ir valgyti pasigamina. Paklaustas, ar nereikia pagalbos ravint daržus, vyras tik nusijuokia – daug moteriškių norėtų jam talkinti, tačiau senolis iškart supranta jų užmačias – nereikia jam tokių padėjėjų, visus darbus nudirba pats.

Šilutėje A.Tubutis gerai žinomas kaip šaškių, šachmatų žaidėjas. Šiame sporte iškovotas pergales liudija šūsnis medalių, padėkos raštas. Dar ir dabar ilgaamžis skuba į Šilutės šaškių klubą, kur prie juodų ir baltų langelių lentos susitinka su bendraminčiais, bičiuliais.
Tėvas 10 metų praleido Brazilijoje

A.Tubutis gimė 1925 metais Jomantų kaime, Šilalės rajone. Jo tėvai Vincentas ir Domicelė turėjo sodybą, 5 hektarus ariamos žemės ir tiek pat pelkinės pievos. Be Aloyzo, šeimoje dar augo broliai Vincentas, Juozas, Zigmas ir Pranas.

V. ir D.Tubučiai buvo beraščiai. Aloyzas pasakojo, kad jo tėvas buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, kariuomenėje dirbo batsiuviu. Karui pasibaigus išvažiavo į Braziliją, kur uolose skaldydavo juodąjį marmurą ir bažnyčias statydavo. „Kiek uždirbdavo, tiek pragerdavo“, – sako Aloyzas.

Senolio atmintyje išlikę tėvo pasakojimai apie nuo medžių krentančius smauglius – žmonės ten niekada nevaikščiodavo po vieną, nešiodavosi aštrius daiktus, kad galėtų apsiginti nuo gyvačių. Dešimt metų šeimos galvos nebuvo namuose, todėl pirmuosius brolius mama augino viena.

Vieną dieną iš tolimosios Brazilijos Domicelę pasiekė laiškas, kuriame Vincentas rašė, kad neužtenkąs pinigų grįžti namo. „Tai mama iš savo brolių ir seserų surinko pinigų, nusiuntė, plackarte (bendras traukinio vagonas su miegamomis vietomis) išpirko vietą ir tėvas parvažiavo”, – pasakojo Aloyzas.

Siuvėjo amato išmoko paauglystėje

1939-aisiais Žvingių kaime Aloyzas baigė keturias klases, vėliau septynmetę mokyklą. 1949-aisiais Vilniuje lankė siuvimo – kirpimo kursus. Metrą, žirkles ir adatą pirmą kartą į rankas Aloyzas paėmė dar paaugliu būdamas, dvejus metus siuvėjo amato mokėsi pas kaimo siuvėją Praną Tribičių.

Išmoktas amatas išgelbėjo Aloyzą nuo fronto Antrojo pasaulinio karo metais. Jis buvo paimtas į rusų kariuomenę, bet nekariavo, o siuvo kareiviškus ir kitus drabužius.

Siuvėjo amatas A.Tubutį maitino visą gyvenimą: 40 metų siuvo jis ir vyrams, ir moterims, ir sau.

Šiandien žirkles ir adatą Aloyzas į rankas paima retai, nebent kai kažką prireikia artimiesiems pataisyti.

Džiaugiasi vaikais ir anūkais

Su žmona Emilija A.Tubutis susituokė 1953 metais. Pora kartu pragyveno daugiau kaip penkis dešimtmečius, tik keleto metų pritrūko iki jų deimantinių vestuvių metinių.

Aloyzas su Emilija sulaukė vaikų Loretos, Aloyzo, Daivos, šiandien senelis džiaugiasi šešiais anūkais ir proanūkiu. Aloyzas didžiuojasi, kad anūkė Indrė jau antri metai dirba Indijoje, kur kitus moko japonų ir kinų kalbų.

Po žmonos mirties 2011 metais kurį laiką Aloyzas gyveno Vilniuje, tačiau sugrįžo į Šilutę. „Namuose geriausia”, – sako ilgaamžis.

Šachmatų ir šaškių figūrėles A.Tubutis kilnoja jau 75 metus, šio žaidimo išmoko iš brolio Zigmo.

Lapkričio 8 dieną senjorą jubiliejaus proga sveikino šachmatų – šaškių klubo, vadovaujamo Romualdo Šimanausko, nariai. Aloyzui jie padovanojo tautinę juostą, gėlių. VšĮ „Šilutės sportas” direktorius Dainius Gricevičius įteikė padėkos raštą už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą Šilutės šaškių sporte.

Šeimininkauti išmokė žmona

Aloyzas jau 30 metų neberūko, seniai atsisakė ir stipriųjų gėrimų. Televizoriaus daug nežiūri, nes po kataraktos operacijos saugo akis.

Ant Aloyzo palangės stiebiasi kalankė (vadinamoji „paleistuvė”) – gėlė, gydanti nuo daugelio negalavimų. Senolis iš šio augalo lapų gamina užpilą: į puslitrį degtinės įmeta penkis lapus kalankės ir palaiko 30 dienų. Išlenkia „po burnikę”, kai persivalgo arba neklauso viduriai.

Visų šeimininkavimo paslapčių Aloyzas išmoko iš savo žmonos Emilijos. Daugelį metų ji sirgo, todėl jam teko ir sutuoktinę slaugyti, ir namus prižiūrėti.

„Dobilo” sodų bendrijoje A.Tubutis turi du šiltnamius, kuriuose užaugina daugybę pomidorų, taip pat kitų daržovių, gervuogių, aviečių. Kokia skani jo virta uogienė, įsitikino ir „Šilutės naujienų” kolektyvas!