Minint Šilutėje Vietos savivaldos dieną, spalio 10 d., Kultūros ir pramogų centre atidaryta geriausių 2012 m. Lietuvos kraštovaizdžio darbų paroda.
Apdovanojimo tikslas – didinti susidomėjimą kraštovaizdžiu, gilinti jo pažinimą, išaiškinti geriausius Lietuvoje kraštovaizdžio formavimo pavyzdžius. Juo siekiama atkreipti dėmesį į valstybės ir savivaldybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir net pavienių asmenų veiklas kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, planavimo, atkūrimo srityje – Europos kraštovaizdžio konvencijos ir Lietuvos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo.
Parodoje galima susipažinti su 27 per pastaruosius 5 metus 13 savivaldybių administracijų, 3 viešųjų įstaigų, 3 valstybinių ir 1 savivaldybės parkų direkcijų, 2 įmonių, 2 bendruomenės, 1 asmens veiklomis kraštovaizdžio srityje.
Įdomia patirtimi su lankytojais dalijasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus, Tauragės, kurortinių Trakų, Birštono, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, Pakruojo, Jurbarko, jo rajone esančių Skirsnemunės, Smalininkų, Gargždų, Normantų Klaipėdos rajone, Joneikiškių kaimo Vilniaus rajone, Ylakių Skuodo rajone, Deglėnų Pasvalio rajone, Sendvario viensėdžio Panevėžio rajone, Bijotų Šilalės rajone, Pašilių miško Kėdainių rajone, Slabados kaimo Ukmergės rajone, Kirkilų kaimo Biržų rajone, Molavėnų kaimo Raseinių rajone puoselėtojai.
Tai labai įvairūs savo apimtimi ir pobūdžiu projektai. Dauguma jų skirti vandens telkinių pakrančių tvarkymui, miestiškų erdvių harmonizavimui, miestų ir miestelių parkų kūrimui. Net 10 projektų tikslas – išsaugoti išskirtinio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, atkurti jų funkcijas, vertingąsias savybes ir pritaikyti lankymui, kaimiškųjų vietovių tvarkymo pavyzdžius demonstruoja 4 konkursantai.
„Lietuvos kraštovaizdžio ateitis labai priklauso kūrybingų, iniciatyvių, pasišventusių žmonių“, – kalbėjo dr. Giedrė Godienė (beje, ji yra mūsų kraštietė, kilusi iš Švėkšnos seniūnijos).
Harmoningas gamtos ir žmogaus kūrinių sambūvio puoselėjimas tapo pamatine „Europos parko“ – meno muziejaus kūrimo ašimi. Privataus verslo ir miškininkų bendradarbiavimo dėka kuriamas Tūkstantmečio ąžuolynas.
Į parką prie Nemuno perkeliami naujam gyvenimui žuvę šimtamečiai Smalininkų ąžuolų alėjos milžinai. Zarasus garsina nauji architektūriniai akcentai, skirti gėrėtis kraštovaizdžiu. Oreivių akis džiugins buvusios sklandytojos kuriamas parkas „Gėlių skrydis“.
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos mokytojos nuolat inicijuoja įvairius edukacinius projektus, kurių dėka gražinama mokyklos teritorija. Nauji kokybiniai reikalavimai skatina tobulinti technologijas, taikomas istorinių parkų želdynų atkūrime.
Šiandieninės klimato kaitos tendencijos kelia iššūkius pajūrio vandens telkinių tvarkymui (Smeltalės pakrančių tvarkymas Klaipėdoje).
Visiems būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir kūrimo darbai turi būti paremti giliomis kraštovaizdžio pobūdžio, vertybių ir raidos suvokimu („Romų“ gyvenvietė).
Aplinkos ministerijos apdovanojimą „Už kraštovaizdį“ pelnė Utenos savivaldybė už pasiekimus kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo srityje, 2012 m. pripažinus Utenos parkus geriausiu kraštovaizdžio tvarkymo pavyzdžiu Lietuvoje.
Utenos savivaldybė reprezentuos Lietuvą 2013 – 2014 m. Europos Tarybos kraštovaizdžio konkurse.
Pristatydama parodą dr. G. Godienė paminėjo ir Europos kraštovaizdžio konvenciją, kuri buvo pasirašyta 2000 metais spalio 20 d. Florencijoje, Italijoje. Lietuva ją ratifikavo 2002 metų spalio 3 d.
Šis tarptautinis susitarimas įpareigoja įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką ir savasties pagrindą, nustatyti ir vykdyti kraštovaizdžio politiką, plėtoti visuomenės, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų žinias apie kraštovaizdžių vertę, jų vaidmenį ir pokyčius, gerinti kraštovaizdžio pažinimą, priimti apsaugą, tvarkymą ir planavimą reglamentuojančius teisės dokumentus.
Tai pirmas tarptautinis susitarimas, kuriuo akcentuojama kraštovaizdžio reikšmė ir būtinybė giliau, kompleksiškiau žvelgti į mus supantį pasaulį. Jis sukurtas norint atsiliepti į visuomenės norą gėrėtis gerai sutvarkytu kraštovaizdžiu ir aktyviai dalyvauti kuriant kraštovaizdį, tikint, kad kraštovaizdis yra svarbiausias asmeninės ir socialinės gerovės elementas ir kad kiekvienam atsiranda teisių ir pareigų dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo.
Šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios 37 šalys. Norint pagerbti ir tarptautiniu mastu paviešinti geriausius kraštovaizdžio srities darbus Europoje ir kitose prie šio susitarimo prisijungusiose šalyse, Konvencija numatė įsteigti Europos Tarybos apdovanojimą už kraštovaizdį.
Konkursai jau buvo surengti 2009 ir 2011 metais.
Laikydamasi Konvencijos ir nacionalinės kraštovaizdžio politikos nuostatų, Aplinkos ministerija 2007 m. įsteigė nacionalinį apdovanojimą „Už kraštovaizdį“. Pirmoji jį pelnė Kupiškio rajono savivaldybė už Kupos slėnio sutvarkymą 2008 metais.
Kultūrologė R. Barma subtiliai, lyriškai ir su pagoniškų apeigų subtilybėmis kalbėjo apie žmogaus svarbą žemėje, kvietė saugoti savo kraštą, ekosistemą, su atsakomybe ir dora spręsti šiuos svarbiausius, jos nuomone, reikalus. Savo pristatymą ji baigė kvietimu: „Už tyrą vandenį, Žemę – mūsų Lietuvą“.
Kviečiame aplankyti parodą Šilutės kultūros ir pramogų centre iki 2013 m. lapkričio 4 d.