Vydūno gimnazijos abiturientas Oskaras VENCKUS nenustoja stebinti savo talentais – neseniai pašto karveliai iš „Gimtojo žodžio“ leidyklos vaikinui pristatė dar spaustuvės dažais kvepiančią jo pirmąją knygą – fantastinę apysaką „Mes iš Žemės“.
Kaip pasakoja Oskaras, mintis parašyti knygą gimė tuomet, kai jis, skaitydamas kitų autorių knygas, nejučia pradėjo kurti gyvenimus tų knygų veikėjams. Vaikinui teko save stabdyti. „Juk tai ne mano veikėjai“, – suvokė jis ir nusprendė, kad reikia kurti savus!
Paauglys penkias vasaras praleido pasinėręs į fantastikos pasaulį ir aprašė savo sukurtų herojų nuotykius. Jaunasis rašytojas prisipažįsta, kad nelabai tikėjo, jog ši apysaka kada nors išvys dienos šviesą. Todėl baigus rašyti istoriją, ramybės nedavė klausimas: „Ką man dabar su ja daryti?“…
Skaitovas, animacinių filmukų kūrėjas, fotografas ir rašytojas
O.Venckus, būdamas vos 3 metukų, Šilutės bibliotekininkes sužavėjo meile skaitymui: jis valandų valandas praleisdavo bibliotekoje, vieną knygą baigęs skaityti, tuoj lentynose ieškodavo naujų kūrinių.
Vėliau vaikas pabandė ir pats kurti – bibliotekininkėms jis nedrąsiai rodydavo savo kurtas pasakėles, kurios vėliau, berniukui susidraugavus su kompiuteriu, tapo animaciniais filmukais. Taip jaunuolis, sudėjęs savo kruopštumą ir kantrybę, tapo sėkmingu animatoriumi, kurio filmukai įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose pelno prizines vietas.
Pasakomis ir animacija vaikino kūryba neapsiribojo – jis pradėjo gilintis į fotografijos pasaulį. Atitrūkęs kur nuo miesto šurmulio, Oskaras brisdavo iki kelių į pievas ir per objektyvą žavėdavosi gamtos gyvenimu. Jo užfiksuotas žavesys neliko nepastebėtas – iš nuotraukų žvelgė plaukuotieji vorai, margaspalviai drugiai, virpanti žolė, kurie ne vieną žiūrovą privertė aikčioti ir stebėtis paslaptingąja gamta.
Savo veikėjams rado namus
Atrandant vis naujus pomėgius, gimnazisto meilė knygoms nenublanko – atvirkščiai, ji vis augo.
„Knygos lavina vaizduotę ir kiekvienas perskaitytas kūrinys atneša patirties. Kartais, perskaičius įdomią knygą, dar ilgai nesinori skirtis su personažais. Nejučia mintyse gimsta tolesni veikėjų nuotykiai, bet tada atsipeikėji ir pagalvoji: „Tai ne mano veikėjai!“, – apie draugystę su kitų knygų veikėjais pasakoja Oskaras.
Sutapatinęs kitų autorių veikėjus su savais, vaikinas pradėjo svarsyti – kaip juos atskirti, kurgi jo kurtus herojus apgyvendinti. Ir čia bibliotekininkė Vita Gerulienė, gal juokais, gal rimtai, pasiūlė vaikinui parašyti knygą.
Nepraslydo šis pasiūlymas pro jaunuolio ausis. Tik valandėlei sukirbėjo jaudulys – ar sugebės, bet vos grįžęs namo po pokalbio su bibliotekininke, Oskaras nebeabejojo – sąsiuvinyje pradėjo lieti fantastinę istoriją, kurioje tilpo visi jo galvoje gyvenę veikėjai.
„Norėjau nuklysti nuo kasdienybės ir pasvajoti apie šalia Žemės skriejančią kitą planetą, kurioje gyvena tobulesni žmonės“, – žanro pasirinkimą paaiškina vaikinas.
Neleido tinguliui nurungti įkvėpimą
Penkias vasaras jaunuolis nepaleisdavo kūrybos sąsiuvinio iš rankų. Ypatingos įkvėpimo bangos jis nelaukdavo – žinojo, kad įkvėpimas ateis berašant.
„Jeigu būčiau laukęs, rankas sudėjęs, tai tingulys būtų man nuolat kartojęs: „Nerašyk, šiandien visai nėra įkvėpimo“, – sako gimnazistas.
Numatytą eigą, kurios kryptimi vystysis istorijos veiksmas, Oskaras turėjo numatęs. Tačiau, kaip pats sako, tie išdykę veikėjai vis nuklysdavo nuo planuoto kelio ir iškrėsdavo tai, ko net pats autorius nesitikėdavo…
Prieš porą metų istorijoje buvo padėtas taškas.
„Baigus knygą, pirma mintis man šovusi į galvą buvo, ką su ja dabar daryti… Teko nugalėti baimę ir keliauti pas lietuvių kalbos mokytoją Laimutę Pakalniškienę. Laimei, ji suprato mano mintis ir ėmėsi sunkaus redagavimo darbo. Visada liksiu jai dėkingas už nuoširdžią pagalbą“, – sako O.Venckus.
Svajonės siekti verta
Pirmoji knygos „Mes iš Žemės“ skaitytoja buvo Oskaro mama. Sūnus pamena, kad mama labai džiaugėsi jo darbu, tačiau taip pat, kaip ir pats Oskaras, dvejojo, ar pavyks jam pasiekti svajonę – išleisti knygą. Tačiau nė vienas nenuleido rankų.
Kiek kartų skaitė pats savo knygą, Oskaras sako nesuskaičiuojantis… Mat redaguojant vis išlįsdavo kokių klaidų, kurias taisant tekdavo vėl viską skaityti ir sukti galvą, kaip logiškai ištaisyti.
Pats nupiešęs knygos viršelį ir iliustracijas, Oskaras nutarė pabandyti laimę – išsiuntė istoriją į leidyklą „Gimtasis žodis“.
Visai neseniai paštininkas, nešinas ryšuliu, pabeldė į šilutiškio duris. Ryšulys buvo ypatingas – Oskaro rankose atsidūrė dienos šviesą išvydusi, dar spaustuvės dažais kvepianti jo pirmoji knyga „Mes iš Žemės“.
Svajonėmis dalinsis tik tuomet, kai šios išsipildys
„Fantastinė apysaka „Mes iš Žemės“ skirta paaugliams ir tiesiog spinduliuoja jaunatvišku nutrūktgalviškumu, nes jos autorius – pats dar gimnazistas ir puikiai žino, kuo gyvena šių dienų moksleiviai. Skaitytojui leidžiama pasijusti personažų bendražygiu ir patirti netikėtų įspūdžių. Čia gausu linksmų nutikimų, pašėlusių, keistų pramanytų įvykių ir keblių situacijų. Siužetas pateikiamas kaip žaisminga, nenutrūkstama dialogų grandinė, todėl sudomina ir įvilioja į fantazijų pasaulį kiekvieną, atvertusį šią knygą“, – tokį knygos aprašymą skaitytojams pateikia leidėjai.
„Jeigu nori išleisti savo knygą, turi daugybę jų perskaityti“, – šiuo teiginiu neabejoja Šilutės literatų gretas papildęs jaunas rašytojas.
Trokštantiems gerų knygų, Oskaras pateikia savo mėgstamiausius rašytojus: Aldous Huxley, Isaac Asimov, George Orwell, Vytautas Ažušilis. Siūlo vaikinas su malonumu paskaityti ir Vytauto Račicko nuotaikingus, linksmus kūrinius, ir „Zenito“ serijos knygas.
Ar išleis dar vieną knygą, o gal kokią jau ir pradėjo rašyti, Oskaras neprisipažįsta.
„Turiu daug svajonių, bet nenoriu jų atskleisti, nes likimas mėgsta pasišaipyti. Jau ne kartą nudegiau nagus“, – savo sprendimą apie svajones šnekėti tik tuomet, kai jos išsipildo, paaiškina O.Venckus.