Stebimas tymų protrūkis
Nuo 2021 m. balandžio iki 2022-ųjų balandžio fiksuotas 21 didesnis tymų protrūkis, dauguma – Afrikoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione. Neatmestina, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni. Didžiausių protrūkių būta Somalyje, Jemene, Nigerijoje, Afganistane ir Etiopijoje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai sako, kad tymai yra sezoniška infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Bet vis dažniau pastebima išimčių, kai sergantieji hospitalizuojami ir šiltuoju laiku. Didžiausia rizika susirgti yra neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir dar nesirgusiems asmenims: iki 1 metų vaikams, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
Nesant specifinio gydymo, gresiant rimtoms komplikacijoms ir net mirčiai, vienintelė apsauga nuo tymų yra skiepai. Bet vis dažniau jauni tėvai renkasi neskiepyti atžalų, taip keldami pavojų ne tik mažyliams, bet ir aplinkiniams.
„Lietuvoje skiepijimo nuo tymų apimtys sparčiai mažėja. Jau turime nemenką visuomenės dalį, vaikus, kurie yra neskiepyti. Kad nekiltų protrūkiai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos, kai kuriose mūsų šalies apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės nei 90 proc. Turėjome nemenką protrūkį Kaune prieš 8 metus, sirgo neskiepyti ir skiepyti tik viena doze asmenys, kurių imunitetas buvo nusilpęs. Tendencijos pranašauja dar ne vieną tokį protrūkį“, – įspėjo LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius.
Europoje pirmaujame
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai įspėja – Lietuvos vaistams atsparios tuberkuliozės (TB) gydymo rezultatai – prasčiausi Europoje, daugėja ir sergančių vaikų.
Nuo 2014 m. Lietuvoje sparčiai daugėja susirgusių TB vaikų, o atsparios vaistams TB (DAV-TB) gydymo rezultatai tarp ES šalių prasčiausi. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Skiepijimas apsaugo juos nuo sunkių ligos formų (pvz., tuberkuliozinio meningito).
Lietuvoje BCG vakcina skiepijami 2-3 parų naujagimiai. Vaikai TB dažnai užsikrečia nuo suaugusiųjų.
Hepatitas – (ne)pamirštama liga
Infektologas prof. Alvydas Laiškonis pastebi – nors žmonių sąmoningumo lygis pakilo palaikoma aukšta higiena ir taip suvaldžius hepatito A formą. Mat ši plinta fekaliniu ir oraliniu būdu ir priklauso nuo mūsų sanitarinio lygio, kelių užsikrėsti hepatitu yra ir daugiau. Virusinis hepatitas – tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E), plintančių įvairiais keliais, sukeliamas kepenų uždegimas. VHA – žarnyno infekcija, kurią sukelia hepatito A virusas, plintantis ne tik per maistą, bet ir fekaliniu bei oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turėjusių asmenų. VHB ir VHC yra hepatito B ir C viruso sukeltas kepenų uždegimas, galintis progresuoti į kepenų cirozę bei pirminį kepenų vėžį.
PSO duomenimis, 95 proc. žmonių, užsikrėtę hepatitu C, gali būti visiškai išgydyti per 2-3 mėnesius. Pusė užsikrėtusių hepatitu B asmenų nejaučia jokių simptomų, kai kurie gali visą gyvenimą likti nešiotojai.
VHB ir VHC plitimo būdai įvairūs: nėščia moteris gali užkrėsti vaisių, užsikrėsti galima lytiniu keliu bei per kraują, kai vartojami intraveniniai narkotikai, per medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais pažeidžiama oda, grožio salonuose, kai nesilaikoma dezinfekavimo reikalavimų.
Pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė nuo VHA ir VHB – skiepai. Skiepų nuo VHC, deja, nėra. Kaip teigia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, skiepai padeda įgyti ilgalaikį imunitetą prieš hepatito A infekciją. Šia vakcina galima skiepyti vaikus nuo 12 mėn. ir suaugusius asmenis. Vakcina nekompensuojama. Nuo VHA suaugusius rekomenduojama skiepyti 2 vakcinos dozėmis, taip susidaręs imunitetas gali išlikti iki 20 metų.
Priežastys
Siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys sulaiko dalį žmonių nuo skiepijimo, SAM inicijavo gyventojų apklausą. Dauguma respondentų nurodė tokias priežastis: dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.); trūksta patikimos informacijos apie vakcinas (48 proc.); netiki vakcinų veiksmingumu (39 proc.).
Motyvai, galintys paskatinti skiepyti vaikus: šeimos gydytojo paskatinimas (59 proc.); mokslinės informacijos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą aktyvesnis platinimas internete (59 proc.).
77 proc. respondentų informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos. 8 proc. vaikus iki 7 metų auginančių tėvų jų neskiepijo ir neketina to daryti arba priėmė skirtingus sprendimus dėl skirtingų vaikų.
„Lietuvos sveikata” inf.