Apsaugai nuo potvynių – 14 naujų priemonių

Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Dauguma jų skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema vis aktualesnė.

Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir intensyvesnius potvynius, kurie tampa rimtu iššūkiu, ypač vakarų Lietuvai. Intensyvūs krituliai ir audros, kaip pernai lapkritį Kretingoje, sukelia didelę žalą, tad reikia atsakingai ruoštis tokiems reiškiniams. Šiuo metu suplanuotos 14 naujų prevencinių priemonių, kurios bus įrengtos rizikingose Lietuvos zonose, 85 proc. projektų įgyvendinimo kaštų bus finansuojami ES.

Plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybėse. Numatyta aukštinti pylimus ir rekonstruoti siurblinę  Stragnų kaime (Klaipėdos r.), įrengti naują pylimą ir rekonstruoti senąjį Stragnų II kaime, Drevernoje ir Kumponių k. (Kretingos r.) planuojama paaukštinti pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdoje. Jurbarke ketinama atlikti kranto tvarkymą, Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose (Šilutės r.) – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kartenos piliakalniu (Kretingos r.) bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Strėvos upės ruože ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.) planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Puskelniuose (Marijampolės r.) atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.

Pakeitimus inicijavo savivaldybės, jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus, kuriuos vertino Aplinkos apsaugos agentūra su ekspertais. Pagal šį planą, savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš ES lėšų, likusią sumą skiria savivaldybės.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, tai didina potvynių mastą. Dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus.

Aplinkos ministerijos inf.