Šylant orams ir artėjant sausringajam metų periodui susirūpinta pasirengimu gesinti gaisrus. Pirmadienį Savivaldybėje posėdžiavo Ekstremalių situacijų valdymo komisija.
Nors situacija šioje srityje pastaraisiais metais gerėja, atviros teritorijos, miškai ir pievos pleška vis rečiau, karštuoju metų laiku reikalingas ypatingas atsargumas, o įvykus nelaimei – didelis visų tarnybų sutelktumas.
Bus savanorių ugniagesių komanda
Pernai Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos į gaisrus atvirose teritorijose iš viso skubėjo 140 kartų, – tokį skaičių pateikė Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas Romualdas Renčeliauskas.
Mūsų rajonas turi daug miškų ir pievų, o svarbiausia – durpyną, kuriame kilę gaisrai atneša ypač daug nuostolių. Tą patyrėme 2011-aisiais, kai gaisras durpyną niokojo ir apylinkes dūmais nuodijo net kelias dienas. Tad pavojus kiekvieną vasarą būna didelis.
Kasmet prašoma sudaryti savanorių ugniagesių komandą, padėsiančią ekstremalių situacijų metu. Šiemet toks prašymas išgirstas – savanorių komanda antradienį sudaryta. Anot R.Renčeliausko, ši komanda duonos iš PGT neatims, bet jos nauda bus akivaizdi.
Durpynas pamokas išmoko
UAB „Klassmann Deilmann Šilutė“ darbo ir gaisrinės saugos specialistas Darius Endzelis patikino, jog įmonėje daroma viskas, kad būtų išvengta didelių nelaimių. Šilutės durpynai sudaro apie 1500 hektarų, o eksploatuojama apie 950 ha. Toje teritorijoje yra iškasta 20 priešgaisrinių rezervuarų, kuriuose telpa po 1000 kub. metrų vandens, yra dar keli mažesni rezervuarai.
Įmonės teritorijoje uždrausta rūkyti, o pašaliniams – vaikščioti. Ar šiems draudimams nenusižengiama, stebima vaizdo kameromis. Be to, darbuotojai nuolatos apmokomi, kaip turėtų elgtis kilus gaisro grėsmei.
Vykstant durpių gavybai durpyne, ir darbo, ir poilsio dienomis budi dvi gaisrininkų brigados. Jos būna tose teritorijose, kur dirba daugiausia technikos. Visomis reikiamomis priešgaisrinėmis priemonėmis įmonė, pasak D.Endzelio, yra apsirūpinusi.
Šilutės urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius pastebėjo, kad durpininkai pernelyg arti miškų sukrauna durpių rietuves, tai yra pažeidimas.
„Darysime viską, kad to nebūtų“, – pažadėjo durpininkų atstovas.
Ugniagesiai neišprašo radijo ryšio
Gerai įvaldytą miškų stebėjimo ir pirminių židinių gesinimo sistemą turi ir miškininkai, kuriems priklauso apie 38 000 ha teritorija. Pasak V.Aužbikavičiaus, kasmet atnaujinamos priešgaisrinės miškų juostos, gerai dirba automatinė gaisrų stebėjimo sistema, dirba priešgaisrinė komanda su autocisterna, jei reikia, talkina iškviesti PGT vyrai.
Ilgametis miškininkas neprisimena, kad per jo darbo praktiką būtų tekę imtis išskirtinės priemonės – draudimo gyventojams žengti į miškus.
Tiesioginis darbas ne naujiena ir PGT vyrams. Jų viršininkas Rimantas Mačijauskas priminė tik vieną problemą – ugniagesiai neturi skaitmeninio radijo ryšio. Apie tai ugniagesiai kalba jau nebe pirmus metus, bet Savivaldybė pinigų vis neranda. Reikėtų tik keliolikos tūkstančių litų, mat viena radijo stotelė kainuoja apie 3-4 tūkstančius, stotelių reikėtų gal šešių.
Gerai R.Mačijauskas įvertino ir miškininkų bei durpininkų pastangas saugant teritorijas nuo gaisrų, bet turėjo prašymą seniūnams. Jis norėtų, kad seniūnijų vadovai pasikalbėtų su savo žmonėmis ir paragintų patiems gesinti nedidelius gaisrų židinius pievose, o ne iš karto kviesti gaisrininkus. Mat į tokias nelaimes iš karto siunčiama po 3 autocisternas, o kol jos pasiekia kokį rajono pakraštį ir vėliau grįžta atgal, sudegina kuro maždaug už 1000 litų, kuris, beja, perkamas iš visų mokesčių mokėtojų kišenių.
„Būna tokių atvejų, kai atvažiavus užtenka vos kartą mostelėti plaktuvu, ir žiežirbų nebelieka, o žmogus stovi šalia, žiūri ir skambina specialiosioms tarnyboms“, – sakė R.Mačijauskas.
Blogiems ūkininkams nėra sankcijų
Nors baudos žolės degintojams pastaruoju metu net patrigubėjo, šiems nė motais, – apie tai prabilo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vyr. specialistas Pranas Sirtautas, degintojus pavadinęs blogais ūkininkais.
Bet, pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, žemės ūkio ministras, deja, nėra numatęs tokiems „ūkininkams“ sankcijų. Pats P.Budvytis mano, kad jiems reikėtų mažinti tiesiogines išmokas.
P.Sirtautas prisiminė, kad pernykščių reidų metu vienas toks degintojas visgi buvo pagautas ir nubaustas, tad tokie reidai naudingi.
Nubausti ūkininko už žemės nepriežiūrą irgi neišeina, mat nėra įstatymo, kuris įpareigotų tą žemę prižiūrėti.
Posėdžio dalyviai įpareigojo Šilutės PGT viršininką kartu su kitomis tarnybomis organizuoti nuolatinius reidus į gaisrų kilimo vietas.