Nesuklysiu sakydamas, kad dėl to, kas dabar esu, turiu būti dėkingas savo pirmajam mokytojuj Gražvydui Railai. Beje, aš jam buvau pirmasis mokinys. Taip pat esu dėkingas jau anapilin iškeliavusiems mokytojams Tomui Balčyčiui ir Bronislavui Bučiui. O ir atsimenu visai ne jų pamokas, bet pirmiausia gerumą, nuoširdumą, begalinę kantrybę išdykaujant orkestrantams.
Pirmuosius tris metus vis abejojau. Nors sekėsi neblogai, bet grįžęs namo vis pagalvodavau ar teisingai renkuosi. Tačiau būnant G. Railos pamokose abejonės dingdavo. Šis mokytojas moka pagirti už gerus darbus, o jei nepasiseka, nuteikia ir motyvuoja ruoštis dar sunkesnei kovai.
Baigęs Šilutės meno mokyklą, kaip eufonininkas įstojau į S. Šimkaus konservatoriją trombono specialybę. Čia per 4 metus teko paragauti džiazo orkestro, dixilendo, trombonų ansamblio, pučiamųjų orkestro ir dar daug gyvenimo pamokų pas dėstytoją Jurgį Barakauską. Trečiame kurse pradėjau groti Palangos orkestre, ir tebegroju. Tad kviečiu vasarą, kiekvieną savaitgalį apsilankyti Birutės parko rotondoje. Palangos pučiamųjų orkestre groju eufonija, tad 5 metai Meno mokykloje labai praverčia.
Baigęs konservatoriją Klaipėdos universiteto Menų fakultete baigiau bakalauro ir magistro studijas, trombono atlikėjo, simfoninio orkestro dirigento bei dėstytojo specialybes. Studijuojant gavau pasiūlymą, kad Šilutėje reikia trombono specialybės mokytojo. Taip vėl grįžau į Šilutę, čia dirbau beveik 10 metų. Ir visą tą laiką norėjau groti. Norėjau ir gavau – dabar dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trombonų koncertmeisteriu.
Mokykla tai mokytojai ir vaikai. Kuo daugiau gerų, profesionalių mokytojų, tuo daugiau gerų žmonių. Kuo daugiau gerų žmonių, tuo daugiau gerų vaikų…