Žievėgraužis tipografas pastaruosius keletą metų ženkliai kenkia eglynams. Visi miške augantys 40 metų ir vyresni eglynai yra tinkami kenkėjui, retais atvejais jis apninka ir šalia augančias pušis.
Žievėgraužio tipografo pakenkimų eglynuose būna kasmet, skiriasi tik nudžiovintų eglių kiekis. Masiniai židiniai pasikartodavo kas keliolika metų ir tęsdavosi 2 – 4 metus. Kilimui įtakos turėjo orai – sausros ir kaitros bei laiku iš miško nepašalintos vėjo išverstos ir išlaužtos eglės labai tinka žievėgraužiams pasidauginti.
Nuo 2021 m. stebimas ryškus kenkėjo suaktyvėjimas. 2023 m. šalyje pakenkta virš 1 mln. kub. metrų eglių. Tuomet didžiausius eglių kiekius žievėgraužis tipografas nudžiovino Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Panevėžio ir Rokiškio savivaldybėse, kuriose dėl kenkėjo išplitimo buvo paskelbta stichinė nelaimė. 2024 m. pakenkė apie 700 tūkst. kubinių metrų eglių ir stichinė nelaimė skelbta Kazlų Rūdos, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Rokiškio savivaldybių miškuose.
2024 m. gausios žievėgraužių populiacijos vyravo visoje Lietuvoje, ypač gausios pietinėje dalyje. 2024 m. fiksuotas labai ilgas kenkėjų skraidymo periodas, prasidėjęs kovo pabaigoje ir išsitęsęs net iki spalio pradžios. Tai buvo neįprasta. Neįprastai anksti pavasarį fiksuota ir pirmųjų žievėgraužių skraidymo pradžia.
Išlieka labai didelė masinio dauginimosi židinių susidarymo rizika 2025 m. Įsivyravus karštiems ir sausringiems orams populiacija gali pasiekti naujas rekordines aukštumas.
Veiksmingiausias žievėgraužio tipografo naikinimo būdas yra surasti šviežiai kenkėjo apniktas žalias egles ir jas pašalinti iš miško, kol kenkėjo naujoji karta vystosi po tų eglių žieve. Išvežus daugiau kaip 0,5 km iš miško eglių medieną su ten esančiais kenkėjais, joje išsivystę vabalai nebesugrįžta atgal į mišką ir negali nudžiovinti naujų eglių.
Pagrindinis požymis, kad žalią augančią eglę apniko žievėgraužiai – stiebo kelmas prie žemės būna apibyrėjęs rudomis smulkiomis išgraužomis. Spygliai dar žali, o žievės vidiniuose sluoksniuose kenkėjai jau išgraužę daugybę takų. Tokias egles būtina skubiai šalinti iš miško. Pakenktos eglės spygliai tampa šviesiai žali, pagelsta, po to parunda ir byra. Džiūstančių eglių žievę kala ir lupa geniai, ieškodami žievėgraužio lervų ir vabalų. Galiausiai medis nudžiūsta.
VMT ragina miškų savininkus pastoviai apžiūrėti savo valdas ir, jei reikia, pasirūpinti būtinais suderinimais kirsti pakenktas egles. Leidimų išdavimo procedūra trunka 5–10 darbo dienų, o laikas, per kurį žievėgraužio apniktus medžius reikia pašalinti, turi būti kuo trumpesnis.
VMT inf.