Be elektros – šimtai vartotojų
Sinoptikams prognozuojant audrą, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbė didinsiantis budinčias pajėgas. Budinčių brigadų buvo padidinta iki 200, taip pat prijungimui paruošta 170 elektros generatorių, bendram darbui sutelkti ir rangovai, oro linijų defektuotojai, inžinieriai, elektrikai, technikai. „Iš viso vėjo padarytos žalos likvidavimui sutelkta daugiau nei 400 žmonių“, – teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Vėliau pranešta, kad didžiausio piko metu visoje Lietuvoje be elektros vienu metu buvo likę tūkstančiai abonentų, dėl to sustabdytas net 8 traukinių eismas.
Šilutės rajonas, kaip ir visas Klaipėdos regionas, pasak R. Juodkienės, buvo tarp labiausiai paveiktų. Mūsų krašte vėjas pirmiausia parodė savo jėgą ir pridarė žalos tiek tinklui, tiek gyventojams.
Pirmieji sutrikimai tinkle užfiksuoti lapkričio 1-ąją. Tądien stipraus vėjo išversti medžiai ar jų šakos pažeidė oro linijas, todėl elektros tiekimas sutriko 337 Pamario krašto klientams. Daliai atnaujinti elektros tiekimą pavyko greit, o iki tos pačios dienos 18 val. tiekimas atkurtas visiems.
Naktį vėjas nerimo, todėl lapkričio 2-ąją reikėjo atstatyti elektros tiekimą dar 84 vartotojams. Per dieną ir šiems klientams tiekimas atstatytas.
Stipriausias vėjas – Ventėje ir Nidoje
Ugniagesiai gelbėtojai per parą sulaukė beveik 300 iškvietimų, iš jų 185 kartus – dėl nuvirtusių medžių, ant kelių nukritusių šakų. Buvo atvejų, kai medžiai virto ant automobilių. Informacijos apie nukentėjusius žmones nebuvo. Daugiausia iškvietimų gauta Tauragės, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
Šilutės PGT vadas Tomas Nausėdas sakė, kad mūsų krašto ugniagesiai šalinti ant kelių užverstų medžių skubėjo 11 kartų.
Lankant artimųjų kapus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) rekomendavo būti atsargiems bei vengti buvimo šalia senų medžių, kurie gali kelti pavojų saugumui.
LHMT praneša, kad stipriausi vėjo gūsiai (10 m aukštyje) užfiksuoti Ventėje – iki 28 m/s, Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) – iki 25 m/s, Klaipėdos uoste prie molo – iki 27 m/s, Nidoje prie jūros (24 m aukštyje) – iki 29 m/s.
O lapkričio 2-ąją, kaip ir prognozuota, iškrito pirmasis sniegas. LHMT praneša, kad pernai pirmasis sniegas pasirodė spalio 8-ąją (apie 3 sav. anksčiau nei vidutiniškai), užpernai – tik lapkričio 16-ąją (apie 2 sav. vėliau nei vidutiniškai). Šiemet pasnigo lapkričio 2-ąją ir tai beveik atitinka daugiametį vidurkį, nes pirmasis sniegas Lietuvoje iškrinta vidutiniškai lapkričio 4 d.: anksčiausiai – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (spalio 26–30 d.), vėliausiai – pajūryje (lapkričio 10–12 d.). Per meteorologinių stebėjimų istoriją anksčiausiai Lietuvoje snigo 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis Panevėžyje. Dėl globalaus šiltėjimo vidutinės pirmojo sniego bei pastovios sniego dangos susidarymo datos vėlyvėja: štai 2019–2020 m. žiemą nuolatinė sniego danga iš viso nesusidarė.