Šilutės kraštas turi savo kosmonautą. Juo galime pavadinti šilutiškį Vladą KENSGAILĄ, garsios Švėkšnos bajorų Kęsgailų giminės palikuonį, buvusį Šilutės aeroklubo viršininką, legendinį Lietuvos aviacijos žmogų, žymų aviakonstruktorių, kurio vienas iš 9 tipų sukurtų lėktuvų įrašytas į Gineso rekordų knygą. Dabar 78-erių p.Vladas gainioja minčių spiečius galvodamas vardą naujausiam savo kūriniui, kol kas pavadintam tik VK-9.
Iškirsta pastato siena, kad pro skylę tilptų sklandytuvų sparnai, pilvą įvairiomis spalvomis nudažę tautiniai rūbai, panelė taškuota suknele, liepsnojantys patriotiniai jausmai širdyje, net… rusų kosmonautų Jurijaus Gagarino ir Germano Titovo atsiųsta telegrama, kurioje Šilutės rajono žmonės sveikinami Kosmonautikos dienos proga. Šios prisiminimų nuotrupos yra V.Kensgailos Šilutė.
Įkūrė pogrindinę organizaciją
Šiandien suėjo 50 metų, kai žmogus pirmą kartą pakilo į kosmosą, todėl Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos proga simboliška kalbinti žmogų, kuris visą gyvenimą pašventė aviacijai.
1933-aisiais, kai Darius ir Girėnas perskrido Atlantą, Bikavėnų kaime gimė V.Kensgaila. Kaip pats pasakoja, augo patriotiškoje šeimoje, nuolat išgyveno dėl okupuotos Lietuvos, o vaikystėje vis girdėdavo apie narsiuosius lakūnus, kilusius iš artimo Klaipėdos krašto. Todėl jau nuo mažumės svajojo būti toks, kaip jie.
Paprašytas papasakoti ryškiausią jaunystės prisiminimą, V.Kensgaila atsidūsta – sudėtinga, mat tokių buvo daug. Nemaloniausias įvykis, kai jį, dar nepilnametį, suėmė už antisovietinę veiklą. Tuomet Vladas Žemaičių Naumiestyje buvo įkūręs pogrindinę organizaciją prieš Sovietų sąjungą. Jam užvesta sekamoji byla, nuteistas 24 metams, bet paleistas tik todėl, kad buvo nepilnametis…
O ir vėliau sovietų valdžios buvo persekiojamas, teko slapstytis, gyventi svetima pavarde, keisti gimimo datą, net buvo atimtos aviacijos teisės. Dėl pogrindinės veiklos jo nepriėmė į aukštąsias mokyklas Lietuvoje, bet ambicijų ir užsispyrimo vedinas baigė Kalugos karinės aviacijos konstrukcijų mokyklą Rusijoje.
Tautiniai drabužiai nudažė pilvą
Gyvendamas Šilutėje, Vladas aktyviai įsisuko į kultūrinį gyvenimą, visuomeninę veiklą. Trumpai dirbo miesto bibliotekoje, sako, ten susipažinęs su daug gerų žmonių. Šiltai prisimena šokius tautinių šokių kolektyve „Rezginėlė”.
„Čia šokdavau, čia skraidydavau. Menas man prie širdies”, – savo gyvenimo būdą apibūdina pašnekovas, kurio polėkis skraidyti kunkuliavo ir ant žemės. Aviatorius prisimena, jog buvo labai sunku gauti tautinius drabužius, todėl važiuodavo po kaimus jų rinkti iš bobučių.
Kartą po tokios paieškos vyko motociklu namo, po skvernais tautinius rūbus pasikišęs. Pakeliui jį sustabdė NKVD sunkvežimis. Smogikai norėjo pasisavinti motociklą, bet neturėjo kur jo įsidėti, tai atėmė tik raktelius. V.Kensgaila motociklą užkūrė be raktelių, tačiau užtruko, jį užklupo lietus. Grįžęs namo pamatė, kad visas pilvas įvairiomis spalvomis nudažytas nuo tautinių drabužių…
Beveik 50 metų Vladas vedęs Reginą. Panelę taškuota suknele kadaise važiuodamas Šilutės autobusu pamatė pro langą. Vėliau ją ėmė stebėti, kviesti į pasimatymus. Jiedu susilaukė dukters Saulės ir sūnaus Dariaus. Sūnus irgi pasekė tėvo pėdomis tapo lakūnu ir skraido „Boing’u”.
Telegramą atsiuntė legendiniai kosmonautai
Šilutės aviacijos sporto klubo įkūrėjas V.Kensgaila didžiuojasi, jog šilutiškių klubo pagrindu vėliau buvo kuriami aviacijos sporto klubai visoje SSRS. Kad Šilutės klubas buvo garsus, liudija ir faktas, jog Rygoje vykusiame visos SSRS aviainstitutų darbuotojų sąskrydyje už nuopelnus V.Kensgaila gavo 10 tūkst. rublių premiją.
Šilutė kasmet įspūdingai švęsdavo Kosmonautikos dieną. Šventės iniciatorius buvo tuometinis Šilutės aeroklubo viršininkas V.Kensgaila. Paprastai Kosmonautikos dieną paminėdavo kultūros namuose, o paskui su kosmonautikos atributika paradas judėdavo link aerodromo ir ten vykdavo aviacijos šventė.
Vienos šventės metu aviakonstruktorių būreliui vadovavęs V.Kensgaila su mokiniais parengė didelę istorinę modelių parodą – nuo Ikaro iki kosmoso.
„Šilutėje aviacijos šventės vykdavo pakiliai, susirinkdavo daug žmonių ne tik iš Šilutės, bet ir iš kitų miestų. V.Kensgaila pakviesdavo į šventę garsius lakūnus, aviamodeliuotojus, parašiutininkus, sklandytojus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos”, – šventę pamena buvęs Lietuvos aeroklubo prezidentas Jurgis Stanaitis. Po to respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose apie Šilutėje vykusią aviacijos šventę (ypač žurnale „Jaunimo gretos”) būdavo didžiausi reportažai.
1964 m. balandžio 12 d. buvo treti metai kaip švenčiama Kosmonautikos diena. Staiga kultūros namų direktorius perskaitė gautą telegramą: „Sveikiname Šilutės rajono darbo žmones Kosmonautikos dienos proga. Linkime sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime. Nors mes negalime šiuo metu atvykti pas Jus, bet mes su Jumis – Jurijus Gagarinas, Germanas Titovas”.
Šis, rodos, neįtikėtinas faktas V.Kensgailai nėra nuostaba, mat Šilutės aeroklubas turėjo ryšių su Maskvos aviacijos institutu, pasiekimais, aktyvia veikla garsėjo visoje SSRS, todėl viršininkai norėjo pasireklamuoti – atsiųsti garsiuosius kosmonautus į Šilutę.
Deja, J.Gagarinas ir G.Titovas atvykti negalėjo.
1961 m. balandžio 12 d. SSRS lakūnas – kosmonautas 27 metų vyr. leitenantas J.Gagarinas kosminiu laivu „Vostok” apskrido aplink Žemę ir išbuvo kosmose 108 minutes. Majoras G.Titovas iki šiol yra jauniausias į kosmosą skridęs žmogus. 1961 m. rugpjūčio 6-7 d. kosminiu laivu „Vostok-2” G.Titovas per 25 valandas ir 18 minučių 17 kartų apskrido Žemę. Skrydžio metu jam dar nebuvo sukakę 26 metai.
Sukonstravo tris „Lituanicos” kopijas
Šilutės aeroklubas nebūtų padaręs gėdos kosmonautikos pradininkams, mat vadovo iniciatyva buvo įvestos uniformos, jaunimas atrodė ne tik solidžiai, bet ir buvo mokomas etiketo pagrindų. Nors tokie dalykai vėl susilaukė sovietų valdžios priešiškumo, V.Kensgaila pamena ir žmonių, kurie jam nuoširdžiai padėjo.
Viena tokių – Natalija Vašeikienė, buvusi Šilutės pionierių namų vadovė. Dabartinėje Šilutės pradinėje mokykloje įsikūrusiuose namuose anuomet Vladas vadovavo jaunimo aviakonstruktorių būreliui. Jie sukonstravo natūralaus dydžio sklandytuvą, kuris nebetilpo patalpose, todėl vadovė leido iškirsti sienoje skylę, kad tilptų lėktuvo sparnai. Taip ir styrojo sparnas pro sieną išlindęs…
„Kas yra sėkmė? Man ji primena būtybę, kuri atslenka tuomet, kai pats surandi išeitį iš vargo. Taip sakant „ant gatavo”. Pirma reikia patiems pagimdyti sėkmę”, – atsako V.Kensgaila, paklaustas apie sėkmės vilionių būdus.
Ne sėkmė, o darbas ir siekis įgyvendinti vaikystės svajonę – skristi per Atlantą, išgarsino V.Kensgailą visoje šalyje. Jis sukonstravo net 3 S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo „Lituanica” replikas. 1983 buvo sukurta pirmoji, tiksli skraidanti „Lituanicos” kopija
Raimundo Vabalo filmui „Skrydis per Atlantą”, dabar ji saugoma Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. 1993 m. V.Kensgaila kartu su Edmundu Jasiūnu pakartojo ir simbolinį lakūnų skrydį į Soldiną ir atgal.
Antroji (perpus mažesnė) „Lituanica” kabo Vilniaus oro uosto laukiamojoje salėje. Trečioji, mažiausia (mastelis 1:4) pernai minint S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 77-ųjų ir Žalgirio mūšio 600 metų sukaktis pakabinta Lietuvos paviljone Šanchajuje vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2010” ir po eksponavimo nugabenta į Londoną – instaliuota lietuvių restorane „Lituanica”.
Darbai turi pasiekti žmogaus širdį
„Kaip sakė Don Kichotas – nelaimės glūdi gaišaty. Nereikia gaišti. Bet kurie darbai bevaisiai, jei jie nepasiekia žmogaus širdies. Užtenka vieno žodelio, mostelėjimo, kad galėtum užkariauti žmogaus širdį”, – įsitikinęs V.Kensgaila.
Vladas džiaugiasi, jog dabar lietuviai turi laisvę ir, svarbiausia, nepriklausomybę, gali dirbti, kurti tai, ką nori. Pasak jo, nereikia ieškoti lengvų kelių, nuolat dejuoti. Cituodamas romėnų filosofą Ciceroną jis sako, jog žmogus daro 6 pagrindines klaidas: išpuiksta po pirmo pasiekimo, žada tai, ko negali, nedaro to, ką gali, tingi dirbti ir mąstyti, paskęsta smulkmenose ir nori, kad visi mąstytų taip, kaip jis.
Iš Šilutės V.Kensgailai teko išvykti, dabar jis gyvena Panevėžyje. Tačiau prisipažįsta, jog jį traukia Šilutė, norėtų, kad atsigautų ir vėl pirmautų Šilutės aviacija, nes į ją jis įdėjo labai daug darbo ir meilės.
