Avilių vagys gailesčio neverti: bitininkai juos prilygina žmogžudžiams

Liaudies išmintis ir patirtis sako, kad bitininku gali būti tik doras, sąžiningas ir geras žmogus. Todėl neabejojama, kad pamaryje avilį nugvelbęs ilgapirštis jų tikrai pats neaugins. O ir iš jo avilį pigiau nusipirkęs asmuo, tikru bitininku vadintis nevertas.

© Bitės. Linos Petrauskienės (ELTA) asociatyvi nuotr.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo. Už šį baudžiamąjį nusižengimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Į policiją vakar kreipėsi rajono pakraštyje (apie 20 kilometrų nuo Šilutės, šalia Vilkyčių) esančio Sakūtėlių kaimo 63 metų gyventojas. Vyras pranešė, kad pavogtas jam priklausantis bičių avilys. Patirtą nuostolį jis įvertino 200 eurų.

Vagišiaus paiešką gali apsunkinti tai, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardyti nusikaltimo laiką. Jo teigimu, vagystė padaryta nuo spalio 25 d. iki lapkričio 1 d.

Avilių vagystės Lietuvoje nėra labai didelė retenybė. Dažnai juos vykdomos vietovėse, kuriose bitininkystė labiau paplitusi ir kur geriausios bitės. Aviliai dingsta kartu su jose gyvenančiomis bičių šeimomis. Yra buvę atvejų, kai bitininkai nerasdavo ne kelių dešimčių avilių. Vagys pastaruosius aptinka net atokiose, toliau nuo žmonių akių esančiuose vietose.

Žinant dar senovėje susiformavusį lietuvių požiūrį į bitininkystę ir meilę bitėms, nenuostabu, kad patys bitininkai labai pyksta ant tokių nusikaltėlių. Ir siūlo juos bausti pačiomis griežčiausiomis bausmėmis. Jų teigimu, avilių vagystė turėtų būti prilyginama namo apiplėšimui ir dar su nužudymu.

Dalis kaltės krenta ir ant nesąžiningų bitininkų, nes retai aviliai vagiami tik sau. Dažniausiai jie parduodami už mažesnę kainą.