Organizatoriai paskelbė, kad baltarusių palaikymo akcijoje dalyvavo apie 50 tūkst. dalyvių, o Laisvės kelias driekėsi 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančių Medininkų pasienio kontrolės posto.
Važiavo autobusas šilutiškių
„Gyvuok, Baltarusija“,- vedini šio šūkio susikibti rankomis Laisvės kelyje sekmadienio popietę išvažiavo šilutiškiai. Kaip ir daugelis renginyje dalyvavusių žmonių, mūsų kraštiečiai buvo apsirengę baltai, rankose laikė Lietuvos ar tautinę Baltarusijos vėliavas, turėjo gėlių – kardelių.
Palaikyti baltarusių, kovojančių už demokratiją ir pamatines žmogaus teises, važiavo 24 šilutiškiai – mokytojai, verslininkai, jaunimo organizacijų atstovai, Savivaldybės tarybos nariai. Vyresnieji ypač didžiavosi gimnazistėmis Vidmante Marcinkevičiūte ir Samanta Raišutyte, kurios išgirdusios apie Laisvės kelią ir suorganizavo kelionę iš Šilutės, kad palaikytų dėl laisvės kovojančią baltarusių tautą.
Šilutiškiai susikibo rankomis, kaip tada 1989 m. rugpjūčio 23-iąją Baltijos kelyje už laisvę nuo sovietų Rusijos rankomis susikibo Baltijos šalių tautos. Prieš 31 metus Lietuva nusimetė prievartos pančius stodama kartu su latviais ir estais į „Baltijos kelią“ ir taip pareikšdama pasauliui – mes jau laisvi.
Tie, kurie negalėjo važiuoti, saviškius palaikė mintimis, feisbuko žinutėmis.
„Mintimis ir širdimi – aš irgi keliauju ten, kur jūs. Jausmas užplūdo toks , kaip į Baltijos kelią anuomet vedė didis siekis! Sėkmė telydi Jus“, – šilutiškius palaikė Joana.
Sudėliojo vėliavą iš gėlių
Rusnės bendruomenės sukviesti rusniškiai ir Pamario krašto žmonės, palaikydami Baltarusijos tautą, nutiesė gyvą kelią Rusnėje, nuo prieplaukos iki vietos, kur susikerta Atmata ir Skirvytė. Prieš tai rusniškiai iš kardelių sudėjo istorinę Baltarusijos vėliavą.
Sudalyvavę akcijoje rusniškiai neskubėjo išsiskirstyti – sugiedojo Tautinę giesmė, šildėsi prie laužo. Rusniškis Voitech Deniuš, kurio gimtinė yra Baltarusija, sudainavo keletą tos šalies dainų.
„Kaip didelėje šeimoje, niekas neskubėjo namo, skanavo kakavą, šnekučiavosi. Sėkmės tautai, pasirinkusiai savo kelią!“, – įspūdžiais dalinosi Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.
