„Jūros karščio bangos yra santykinai retos, tačiau ekstremalios vandens temperatūros anomalijos, kai vandens temperatūra bent 5 dienas iš eilės yra ženkliai aukštesnė už ilgametes normas. Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių organizmų funkcionavimą ir elgesį lemiančių veiksnių, taip pat svarbus aspektas poilsiaujantiems. Jūros karščio bangos gali turėti itin neigiamų pasekmių tiek ekosistemoms (biologinės produkcijos pokyčiai, dumblių žydėjimas, padidėjęs rūšių mirtingumas ir kt.), tiek socialinėms ir ekonominėms (žmonių sveikata, žuvininkystė ir kt.) veikloms. Dažnėjančios ir intensyvėjančios jūros karščio bangos turės poveikį ir dabar itin dažnai minimai mėlynajai ekonomikai“, – sako dr. T. Dabulevičienė.
Dar trūksta žinių apie jūros karščio bangas ir to pasekmes. Dėl to KU mokslininkai analizuoja ilgamečių priekrantės stočių matavimų duomenis, pasitelkia naujausius tyrimų metodus: palydovines vandens paviršiaus temperatūros nuotraukas, kurios leidžia stebėti ir erdvinius vandens temperatūros pokyčius.
Dr. T. Dabulevičienė jūros karščio bangomis susidomėjo prieš keletą metų dalyvaudama ekspedicijoje. Tuomet KU moksliniame laive „Mintis“ buvo atlikti Baltijos temperatūros tyrimai, kurie parodė, kad 20 m gylyje temperatūra siekė 21 laipsnį.
Tokia aukšta priedugnio vandens temperatūra Baltijai nėra būdinga. Taip pat pastebėta, kad karščio bangos pastaraisiais metais trunka kur kas ilgiau nei tiriamo periodo pradžioje. Tirto dešimtmečio pradžioje metų šiltojo periodo karščio bangų trukmė buvo iki savaitės, o štai 2021 m. pasižymėjo ekstremaliomis karščio bangomis, bendra karščio dienų trukmė buvo net 60 dienų. 2021 m. vidutinė liepos vandens temperatūra daugiau nei 4 laipsniais viršijo klimatologinį mėnesio vidurkį, o fiksuota maksimali vandens temperatūra siekė net 25,5 laipsnio, kas labiau būdinga tropinėms jūroms. karščio bangų poveikis buvo juntamas ne tik paviršiniuose vandenyse, bet ir 20 metrų gylyje, kur temperatūra tuomet siekė apie 21 laipsnį.
Tokia aukšta, ilgai besilaikanti priedugnio temperatūra gali lemti deguonies koncentracijos sumažėjimą vandenyje ir prisidėti prie didėjančių „negyvųjų“ zonų formavimosi. Jau kurį laiką tai itin jautri Baltijos jūros problema.
„Užsitęsę jūros karščio bangų periodai maudytis vilioja vis daugiau gyventojų. <…> Padidėjusi vandens temperatūra gali tapti labiau patraukli ir tam tikroms žmonėms žalingoms rūšims, kaip, pavyzdžiui, Vibrio bakterijos. Jos klesti mažo druskingumo šiltuose vandenyse“, – sako dr. T. Dabulevičienė.
Klaipėdos universiteto inf.