Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vasario 23 dieną renginių ciklu „Gimtųjų žodžių apkabintas aš gyvas kalboje“ (Justinas Marcinkevičius) prasidėjo Lietuvių kalbos dienų renginiai, skirti paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
Viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos moksleiviai dalyvavo atviroje integruotoje pamokoje „Gimtoji kalba – tautos savastis“, kurią vedė šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Kungelienė bei bibliotekos bibliotekininkė Daiva Jucikaitė. Pamokos metu moksleiviai daugiau sužinojo apie gimtąją lietuvių kalbą, kuria kalba tik apie 4 milijonai žmonių pasaulyje, jos kilmę bei išskirtinumą iš kitų pasaulio kalbų. Tai kalba, savo unikalumu ir archajiškumu išsiskirianti iš indoeuropiečių kalbų, tai viena iš dviejų likusių gyvų baltų kalbų.
Renginio metu moksleiviai sužinojo, kad pirmąją lietuvišką abėcėlę sudarė ir pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ autorius – Martynas Mažvydas. Jiems buvo įdomu, kokiomis tarmėmis ir patarmėmis šnekama atskiruose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Mokiniai prisiminė, ko išmoko lietuvių kalbos pamokose apie lietuvių dainuojamąją, pasakojamąją bei smulkiąją tautosaką. Jiems buvo įdomu skaityti ir aptarti įvairius smulkiajai tautosakai priskiriamus posakius, patarles bei pasakymus apie kalbą, kalbėseną, žodį, knygą. Pasitelkdami kūrybiškumą ir išmonę moksleiviai minė mįsles ir minkles lietuvių kalbos, rašto, knygos bei gimtojo žodžio tema.
Jaunieji pamokos dalyviai pritarė, kad gimtąją kalbą būtina saugoti, nes su ja mes užaugam, išlaikyti švarią, kad galėtumėme perduoti ateinančioms kartoms ir nebūtų gėda prieš savo protėvius, kovojusius už nepriklausomybę ir galimybę kalbėti gimtąja kalba.
O pavakarę šilutiškiai lietuvių poezijos mėgėjai buvo pakviesti į pokalbį-diskusiją „Poezija – daugiau nei tik kalba. Imk ir skaityk“ prie lietuvių lyrikos ekspozicijos. Pokalbį pradėjo pedagogė, literatė, poetė Dalia Žibaitienė, pasidalinusi savo kūryba bei mintimis apie poezijos reikšmę žmogaus gyvenime. Eiliuoto žodžio svorį ir svarbą aptarė ir kiti Šilutės literatai – Teresė Lorančienė, Irena Arlauskienė, Anatolijus Žibaitis bei kiti popietės dalyviai. Jie skaitė ir iš atminties deklamavo lietuvių poezijos klasikų bei šilutiškių literatų eiles, keitėsi pamąstymais, kokias emocijas ir įspūdį šie kūriniai jiems palieka. Juk išties – poezija ne vien tik žodžiai.
Ne veltui poetas Paulius Širvys yra pasakęs: „Poezija – visų pirma svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška“. Taigi natūralu, kad kiekvienas susirinkęs pripažino turįs ne vieną mylimą poetą, itin mielą širdžiai eilėraštį, nes randa juose kažką savito, pažįstamo, įjautrinančio. Vieniems ypatingą poveikį turi klasikų parašytos eilės, kitiems artima šiuolaikinių autorių kūryba. Įsisiūbavo diskusija apie klasikinės ir modernios poezijos panašumus ir skirtumus, trūkumus ir pranašumus, apie poetinio žodžio reikšmę praeityje ir dabar. Diskusijos dalyviai sutarė – kūrybinės raiškos nereikėtų apriboti taisyklėmis ir kanonais, nes kiekvienas eilėraštis turi savą skaitytoją. Tik vienos eilės per laiką nugrimzta į užmarštį, o kitos – nepavaldžios besikeičiančioms kartoms ir šimtmečiams.
Ypatingo dėmesio poezija sulauks kovą – šis mėnuo skelbiamas Poezijos mėnesiu. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus fonde bus eksponuojamos žymiausių Lietuvos ir pasaulio poetų knygos, viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose vyks poezijos skaitymo akcijos.
Rašyti atsakymą