Pusryčius valgėme jau pas Kėdainių bočius, kartu su pirmininke Zita Pelėdnagių bendruomenės namuose. Mus pasitiko trankia muzika, gardžiais pyragais ir naminiu sūriu su uogiene. Šeimininkai vedė edukacinę programą, parodė savo teritoriją, papasakojo legendų apie pelėdų skulptūrų atsiradimą. Zita mus palydėjo ir į senamiestį, kur vyko agurkų šventė. Patekome ir į televiziją – paskambinę šilutiškiai pranešė, kad mus mato ekrane.
Molėtuose gidė papasakojo apie Radvilų palikimą, apžiūrėjome jų bažnyčią ir rūmų liekanas, ėjome ilgiausiu Lietuvos tiltu. Vakarienės metu naujai bendrijos narei Irenai Bublauskienei buvo įteiktas pažymėjimas.
Antrąją dieną mus šiltai sutiko Utenos bočiai, jų pirmininkas Vladas ir pavaduotoja Amelija bei ansamblis. Buvome pakviesti į Laimės salą, o ten pagerbtos Laimos ir Laimiai. Pamatėme tvarkingą Utenos miestą, aplankėme keramikos muziejų.
Zarasuose apžiūrėjome seniausią Lietuvos vandens malūną, nusipirkome sėlenų. Aplankėme ir Stelmužės ąžuolą, kuris, nors jau 2000 metų, jau paramstytas, bet dar žaliuoja.
Kelionė buvo kupina įspūdžių, už ją dėkojame pirmininkui Kostui Buikiui ir Kotrynai.