Dažniausios komplikacijos
„Kai kuriems dantų implantacija atrodo paprasta, ypatingų įgūdžių nereikalaujanti operacija. Taip manantiems ir pasitaiko daugiausia komplikacijų. Komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias (pasireiškiančias procedūros metu ar iškart po jos) ir vėlyvąsias (iškylančias vėliau). “Galinčios kilti komplikacijos – apatinio žandikaulio alveolinio nervo pažeidimas, gretimų dantų šaknų ar vainikų pažeidimai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimai, sinuso sandarumo pažeidimai, net apatinio žandikaulio lūžiai, osteomielitai (kaulinio audinio uždegimai), ūmus kraujavimai ir kitos“, – vardina dr. M. Pranskūnas.
Šios komplikacijos įvyksta dėl aiškių priežasčių. Nervų pažeidimai galimi neatlikus rentgenologinio ištyrimo ir tiksliai nežinant, kur nervas yra. Gretimų dantų pažeidimai įvyksta dėl nepakankamų chirurgo įgūdžių naudojant gręžiančius ir traumuojančius chirurginius instrumentus (pvz., neteisinga kryptimi pakreipus grąžtą, galima pažeisti šalia esančio danties šaknį). Naudojant per didelę jėgą galimi ir žandikaulio lūžiai. Osteomielitą (kaulo infekciją) ar žandikaulių uždegimines būkles gali nulemti implanto vietos ruošimo protokolo nesilaikymas.
„Ruošiant vietą, kur bus sukamas implantas, yra gręžiamas kaulas. Didelis apsisukimų greitis generuoja kaitrą ir kaulą aušinant netinkamai jis gali nekrotizuoti. Uždegimai gali kilti nesilaikant sterilumo, naudojant implantus, neturinčius kokybę patvirtinančių sertifikatų. Uždegimines būkles lengva sukelti pacientams, kurių gydymui buvo pasitelkta chemo ar radioterapija, taip pat naudojantiems vaistus, skirtus osteoporozės gydymui. Dėl stipraus išsižiojimo pasitaikančius sąnario išnirimus komplikacija galime vadinti, kai jie yra neatstatomi. Kvalifikuoti chirurgai užtikrina saugų šios komplikacijos suvaldymą atstatydami sąnario išnirimą ir paaiškindami pacientui, ką galima ir ko negalima daryti, jam pasikartojus“, – aiškina dr. M. Pranskūnas.
Bene dažniausia, bet mažiausiai pavojinga komplikacija – ūmus kraujavimas – gali kilti dėl pažeistos kraujagyslės ar padidėjusio kraujo spaudimo. Patyręs chirurgas šią komplikaciją suvaldys greitai. Blogo krešumo priežastis gali būti kraują skystinančių vaistų vartojimas, todėl planuojant implantaciją, būtina apie tai informuoti gydytoją. Prieš operaciją reikėtų vengti ir alkoholio, jis taip pat gali nulemti blogesnį kraujo krešumą.
Dažniausios komplikacijos
Net ir operacijai praėjus sklandžiai, nereikėtų atsipalaiduoti. Siekiant išvengti komplikacijų, po jos labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.
„Daugeliui nesuprantama, kodėl po operacijos negalima rūkyti. Surūkius cigaretę, sistemiškas nikotino poveikis plečia kraujagysles, tačiau vietiškai burnos gleivinėje esančios kraujagyslės susitraukia ir žaizdos gyja daug sunkiau“, – aiškina gydytojas.
Pašnekovas neretai sulaukia dėl po operacijos atsiradusio ir didėjančio tinimo sunerimusių pacientų skambučių. Tris dienas po bet kokios operacijos išlieka tinimo rizika. Kad tinimas būtų mažesnis, tą vietą reikia vėsinti, tačiau nepersistengti – intensyvus šaldymas gali padidinti tinimą. Daiktai paimti iš šaldiklio, kuriame temperatūra yra -16°C, yra per šalti. Pirmą parą vėsinimas turėtų būti atliekamas maždaug +4°C temperatūros priemonėmis.
Nereikėtų jaudintis ir dėl nedidelio kraujavimo pirmąją dieną po operacijos. Kreiptis į gydytoją reikėtų jeigu kraujas teka pastoviai.
Kelias valandas po operacijos dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio galimas audinių tirpimas. Tirpimą jaučiant ir kitą dieną, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti nervo pažeidimą.
Gydytojas skiria vaistus, tačiau jeigu pradėjus juos vartoti pasireiškia alergija, būtina kreiptis į gydytoją ir pakeisti vaistus. Negalima jų vartojimo nutraukti savavališkai, tai gali lemti komplikacijas.
Skubiai kreiptis į specialistą reikėtų ir pastebėjus, kad žaizda ima pūliuoti, nes tai gali būti infekcijos požymis.
Vėlyvoji komplikacija
Kalbėdamas apie vėlyvąsias komplikacijas, burnos chirurgas sako, kad atliekant implantaciją būtina laikytis tam tikrų fiziologinių principų. Implantą turi supti kaulas, kurio storis turi būti mažiausiai 1 mm, o idealiu atveju 1,5 mm ir daugiau. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma ir kaulo sienelė apie implantą kažkurioje vietoje yra plonesnė, joje neužtikrinamas kraujagyslių susisiekimas ir kaulo mityba. Dėl šios priežasties kaulas ima tirpti, ilgainiui apnuogindamas implantą ir sukeldamas jo netekimo riziką.
Implantai yra mažiau atsparūs apnašui ir jo sukeltiems kaulo netekimą nulemiantiems uždegimams, todėl labai svarbi burnos priežiūra. Reikėtų du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną klinikoje ir reguliariai apsilankyti pas odontologą.
Implantacijos komplikacijų riziką galima sumažinti kreipiantis į patyrusį burnos chirurgą, laikantis pooperacinių rekomendacijų ir užtikrinant kokybišką atkurto danties ir visos burnos ertmės priežiūrą.
Būtina pasidomėti ar specialistas gali atlikti šią procedūrą. „Atvykę į pirminę konsultaciją, nebijokite užduoti Jums rūpimus klausimus, net jei jie Jums atrodo kvaili. Jeigu Jums bent kažkas neaišku, dėl kažko suabejojote, aiškinkitės. Taip suprasite ar atsidūrėte pas tinkamą specialistą. Pasitikėjimu paremtas Jūsų ir gydytojo bendradarbiavimas leidžia pasiekti geriausius gydymo rezultatus. Po operacijos svarbu atsakingai laikytis gydytojo nurodymų, nerūkyti, vartoti paskirtus vaistus, užtikrinti tinkamą burnos higieną ir stebėti žaizdos būklę“, – sako dr. M. Pranskūnas.
BNS inf.