Valdžios vyrai vis garsiau trimituoja apie daugiabučių renovacijos būtinybę ir bėdoja, esą lietuvaičiai itin vangiai tam ryžtasi. Tačiau bandantys renovuoti namus gyventojai netrunka įsitikinti, jog procesas visaip stabdomas.
Pirmieji Šilutėje tai pajuto Melioratorių kvartalo 1 namo gyventojai. Porą metų rinkę pinigus namui apšiltinti ir jau įsivaizdavę, jog šią žiemą gyvens kur kas šilčiau, žmonės, liaudiškai sakant, gavo per nosį, kai pabandė apšiltinti tik dvi galines savo namo sienas.
Pradėję tvarkyti dokumentus, jie sužinojo, jog prie apšiltinimui numatytų ir jau surinktų 60-ties tūkstančių litų teks pridėti dar beveik 10 tūkst. litų. Tiek iš šilutiškių paprašyta tik už dviejų galinių namo sienų apkalimo šiltinančiomis medžiagomis projektuką.
„Ką čia projektuoti, jei apšiltiname tik dvi lygias sienas“, – pečiais trauko gyventojai.
„Tai tiesiog projektuotojų plėšikavimas. Žmonės už tokį projektėlį turėtų sumokėti 10 kartų mažiau. Tiesiog reikia po visą Lietuvą ieškoti kitų projektuotojų“, – mano rajono vyr. architektas Viktoras Bičkauskas.
Stabdžiu tapo projektas
Namą apšiltinti nutarę Melioratorių kv. 1-ojo gyventojai pasakoja, jog 45 butų name surinkti remontui reikalingus 50 + 1 proc. pritariančių kaimynų sutikimus nebuvo lengva – organizavo bent 5 susirinkimus. Netrūko ir baimių, nes kaip ne kaip – pirmieji Šilutėje daugiabutį apšiltinti pasiryžo.
Tačiau iš Savivaldybės gavus bent 3 lapų sąrašą, kiek ir kokių dokumentų ir leidimų turės surinkti, norėdami gauti valstybės paramą namuo renovuoti, gyventojai nuleido rankas. Viso namo apšiltinimas jiems pasirodė neįkandamas dalykas.
Paskui nutarė, jog verkiant reikia apšiltinti nors galines namo sienas. Kelis metus rinkę po papildomą 1 litą už kiekvieną kvadratinį metrą, žmonės sukaupė reikalingą sumą.
Dabar gyventojų entuziazmą gniuždo kita problema – už dviejų sienų padengimo šiltinimo medžiagomis projektuką projektuotojai paprašė… 8 tūkstančių litų.
„Esame priblokšti ir supykę. Kaipgi žmonės skatinami renovuoti būstus, jei dėl kiekvieno menkniekio esame tiesiog apiplėšinėjami. Nusiderėti nepavyko net įtikinėjant, jog jokių naujų sienos išsikišimų, pavyzdžiui, balkonų ar reklaminių stendų neįrengtų, jog sienos kaip buvo lygios, tokios pat ir liktų“, – piktinosi Malioratorių kv. 1 namo gyventojai.
„Statybininkai remontą būtų padarę per mėnesį ir šią žiemą jau šiltai gyventume. Dabar gi vargu ar beprikalbinsime kaimynus pasirašyti net tokiam remontui. Nes 8000 litų – labai dideli pinigai“, – antrino kaimynai.
Jiems pikta ir keista, kad tokie reikalavimai taikomi net tiems namams, kurie jokių kompensacijų už remontus iš valstybės neprašo, viską daro savo lėšomis.
Pagaliau, šilutiškiams neaišku, kodėl Savivaldybė, gerai žinodama žmonių materialinę padėtį, negali tokiems minimaliems remontams pasiūlyti kokį tipinį projektą ar visiems namams bendrus nurodymus parengti.
Turėtų užtekti aprašo
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovas Viktoras Bičkauskas sutinka, kad valstybė kelia per didelius reikalavimus būstą renovuoti norintiems daugiabučių gyventojams.
Daug renovaciją ar net paprastą remontą apsunkinančių naujovių, pasak V.Bičkausko įsigaliojo 2010-ųjų rudenį, kai buvo priimtos Statybos įstatymo pataisos.
Svarbiausia, anot V.Bičkausko, dabar yra tai, kad renovacijai ryžęsi žmonės dabar pirmiausia turi išsiaiškinti, kokią statybos rūšį jie planuoja. Rūšys yra kelios: paprastasis remontas, kapitalinis remontas, rekonstrukcija, nauja statyba ar nugriovimas.
Kiekvienai statybos rūšiai rengiami skirtingi projektai. Rengiantis kapitaliniam remontui jau reikalingas projektas, tačiau jei planuojamas paprastasis remontas, užtenka padaryti vadinamąjį jo aprašą.
Dviejų galinių namo sienų apšiltinimas, V.Bičkausko nuomone, turėtų būti įvardijamas kaip paprastasis remontas, taigi jam užtektų padaryti aprašą. Tačiau statybos rūšį turi nustatyti ne kas kitas, o statinio projekto vadovas.
Normali kaina – 800 litų
Blogiausia, kad dabar žmonės verčiami iš anksto nustatyti, kokią statybą jie vykdys. Tačiau jei, anot V.Bičkausko, per tą laiką, kol remontas bus pradėtas, neduok Dieve, dar kartą pasikeistų statybos techninis reglamentas, tuomet paprastasis remontas jau gali būti pavadintas kad ir rekonstrukcija.
Žmogui tai reikštų, kad jo gauti architektūros reikalavimai ir parengtas projektas bei už juos jau sumokėti tūkstančiai eina šuniui po uodega. Projektus tenka daryti iš naujo.
„Tai visiškai neteisinga. Statybos rūšis neturėtų būti nustatoma prieš pradedant projektavimą. Bet taip dabar yra“, – apgailestauja V.Bičkauskas.
Jis sako niekaip neįsivaizduojantis, kad už dviejų sienų apšiltinimo aprašą projektuotojai reikalautų 8000 litų. Normali kaina būtų 800 litų.
Gyventojams V.Bičkauskas siūlo ieškoti kitų projektuotojų, nebūtinai tik šilutiškių. Projektą galima užsakyti ir Klaipėdoje, Kaune ar Vilniuje, jei ten turite pažįstamų ar gerai užsirekomendavusių projektuotojų.
Visų projektus rengiančių firmų adresus ir telefonus galima gauti Savivaldybės Priėmimo skyriuje.
Tipinių projektų Šilutės savivaldybėje dar nėra. Jų atsirastų tik tada, kai projektus patvirtintų aplinkos ministras. Tai gali įvykti labai negreitai. Vadinasi, lieka tik individualūs projektai ar aprašai.
Projektuotoja siūlo derėtis
Šilutėje veikiančios „TS projektų“ vadovė Laura Kovzinaitė, su kuria kalbėjosi minėto namo gyventojai, sako, jog pokalbyje buvo paminėta tik labai preliminari kaina. Tikslios nepasakysi niekaip, kol nepamatysi objekto, jo neišmatuosi ir nesuskaičiuosi.
Be to, ir derėtis visada galima, į žmonių prašymus atsižvelgiama.
„Šio namo gyventojai mūsų net nepakvietė apžiūrėti namo, tik žadėjo pagalvoti. Todėl mes dar net nežinome – paprastasis tai bus remontas ar kapitalinis“, – sakė L.Kovzinaitė.
Be to, į projekto kainą įtraukiama ir jo suderinimo Savivaldybėje kaina, nes tai daro patys projektuotojai. Viso projekto parengimas, pasak L.Kovzinaitės, trunka 2-3 mėnesius, prie jo dirba įvairių sričių specialistai.
L.Kovzinaitės nuomone, 8000 litų palyginus nėra didelė suma daugiabučio namo projektui, nes kur kas mažesnių individualių namų savininkai už projektus moka 4-10 tūkst. litų.
Tipinių projektų kol kas neturi ir šie projektuotojai.
Rašyti atsakymą