Prieš kelias dienas pamaryje siautė stichinio lygio vėtra, stogai, miškai braškėjo ir griuvo, dabar žliaugia lietus ir artina kitą stichijos šėlsmą – iš krantų besiliejančias upes, skandinančias pievas, kelius.
Dešinysis Nemuno intakas Leitė jau išsiliejo iš krantų, upė teka tilto viršumi, iki keliolikos centimetrų užlietas kelių šimtų metrų krašto kelio Užliekniai–Paleičiai (Šilutės r.) ruožas.
Jei lietus nesiliaus, o Nemunas taip pat lėtai priims tvinstančių intakų vandenį, užlieti keliai lengviesiems automobiliams taps neįveikiami.
Tada iš Užlieknių, Šilutės, Juknaičių į Paleičius bus galima nuvykti tik keliolikos kilometrų ilgesniu lankstu pro Kanteriškių kaimą.
Kuršių marių vandens tėkmę į Baltijos jūrą stabdo aukštos bangos ir smarkus vėjas, todėl intakai ir lipa iš krantų, liejasi į žemumas ir skandina kelius.
Nuo spalio 7-osios iki 11-osios Leitėje vandens lygis pakilo daugiau kaip pusmetrį, Tenenyje ir Šyšoje – maždaug pusantro metro, Minijoje ties Lankupiais – apie metrą, o ties Priekule – nuo 1,75 iki 4,25 metro. Pamario krašte daug miškų ir laukų įmerkti, keliai pažliugę, žemės ūkio technika klimpsta, miškavežiams išgabenti vėjavartų medieną – tikras vargas.
Vietos žmonės nerimauja – kai iš rudens pamario kraštas nuo lietaus būna permirkęs, o žiemą vandens perteklių dar padidina krituliai, pavasario potvynis būna didelis.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens lygis rugsėjį Atmatoje ties Rusne ir Akmenoje ties Kretinga buvo aukštesnis už daugiametį vidutinį.
Danė nuo spalio 7 iki 11-osios pakilo dar apie metrą, Minija ties Kartena – beveik du metrus.
Šilutės kelininkai jau stato ženklus, perspėjančius apie užlietus kelius, bet prie išverstų su šaknimis pakelės medžių paliktų įgriuvų važiuojamojoje kelio dalyje – ne.
Jose naktį galima ir pakibti su automobiliu ratais į viršų.