Į „Šilutės naujienas“ nebe pirmą kartą užsuka šilutiškiai, besipiktinantys šunis laikančių kaimynų elgesiu.
Šį kartą sulaukėme V.Kudirkos g. 25 namo gyventojos vizito ir Cintjoniškių 14 A namo gyventojų skambučio, kurie nebežino, kaip kovoti su tokiais šunų mylėtojais, bet tiksliau – miesto teršėjais.
Su jais kovoja ir Savivaldybė, pasitelkusi seniūniją bei policijos pajėgas. Kova užvirė visu smarkumu.
Šunų vedžiotojai pasiunčia kuo toliau
Mažametį sūnų auginanti jauna moteris iš V.Kudirkos g. sakė jau ne kartą pati įspėjusi po langais šunis vedžiojančius kaimynus, kad privalu surinkti šuns paliktas krūveles. Tačiau šunų šeimininkai ją tik pasiunčia kur toliau ir nurodo rūpintis savo reikalais.
„Nebežinau, kaip dar su jais kovoti? Negi Savivaldybė negali bent kartą nubausti kokį keturkojo šeimininką ir apie tai paskleisti informaciją. Gal tada ir kitiems būtų pamoka?“ – svarstė kantrybės nebetekusi moteris, kuriai baisu išleisti savo sūnų į lauką, kad smalsus ikimokyklinukas nesumanytų pakėlęs ką nors nuo žemės paragauti.
Analogiška situacija susiklostė ir šalia Cintjoniškių g. 14A daugiabučio. Ir čia esantis parkelis nuolat pilnas šunis vedžiojančių kaimynų, bet gyventojams dar neteko matyti, kad kuris pasilenktų ir pakeltų savo augintinio paliktą „gerą“.
Abiejų namų gyventojai jau pradėjo fotografuoti tokius nevalyvus šunų vedžiotojus.
Dėžučių ekskrementams mieste yra
Šilutėje yra šešios specialiai šunims vedžioti paruoštos vietos, visose jau kabo ir specialios dėžutės, į kurias augintinių ekskrementus susirinkę jų šeimininkai turėtų tą maišelį išmesti.
Tokių dėžučių yra net tose atokiose vietose, kur tarp gyvenamųjų namų kvartalų tiesiog dar liko dykvietės. Dėžutėmis pasirūpino Šilutės seniūnija, – tai išsiaiškinome Savivaldybėje, apsilankę pas sanitarijos inspektorę Violetą Baltutienę.
Savivaldybėje jau 4 metai veikia komisija, kuri rūpinasi, kad būtų laikomasi visų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių bei reaguoja į gyventojų skundus, o skundų gaunama labai nemažai.
„Šunų vedžiojimo taisyklių nesilaikymas yra, ko gero, dažniausia skundų tema“, – sako V.Baltutienė.
Minėtoji komisija jau svarstė ir galimybę prie ekskrementams skirtų dėžučių padėti ir polietileno maišelių.
Tokia tvarka jau yra kai kuriuose didžiuosiuose šalies miestuose. Bet apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, komisijos nariai nutarė, kad žinant žmonių pomėgį pasisavinti arba sugadinti tai, kas „ne vietoje“ padėta, nutarė, jog tai neturės prasmės.
Pasiūlo eiti gaudyti nusikaltėlių
Komisija, be kita ko, kiekvieną pavasarį daro reidus.
Šiemet V.Baltutienė, seniūnijos ir policijos atstovai jau nuo pat kovo pradžios suka į pamėgtas miestelėnų šunų vedžiojimo vietas. Tad jau gali pasidalinti ir savo pastebėjimais.
Pasirodo, nelegaliomis šunų vedžiojimo vietomis Šilutėje yra paverstos ir vaikų darželių, ir mokyklų teritorijos, nors gyvūnų laikymo taisyklės tai griežtai draudžia.
Tos pačios taisyklės įpareigoja šunų augintojus surinkti jų išmatas. Tad pastebėję augintinį vedžiojantį jo šeimininką, komisijos nariai pirmiausia paprašo parodyti maišelį, į kurį jis turėtų surinkti keturkojo išmatas.
Kokios sulaukia reakcijos? V.Baltutienė tik liūdnai palinguoja galvą: „Kai kuriems tai labai nepatinka, ko tik neprisiklausome“, – sako ji.
Dažniausiai komisijos nariai apkaltinami neturėjimu ką veikti, kabinėjimusi prie normalių žmonių. Komisijos nariams – policijos Prevencijos poskyrio pareigūnams tenka išklausyti priekaištų, kad šie esą užsiima niekais – geriau gaudytų nusikaltėlius. Ir taip toliau, ir panašiai.
Beje, šunų augintojai daro ir begalę kitokių pažeidimų: vis dar randama daug neregistruotų ir neskiepytų šunų, šeimininkų, nemokančių vietinės rinkliavos mokesčio, nors tas mokestis tiesiog juokingas – 2 litai per mėnesį (24 litai per metus). Neretas šuns šeimininkas neturi savo laiptinės kaimynų sutikimų laikyti namuose šunį.
Komisijos nariai sako, kad anksti rytais bei vėlai vakarais, o kartais ir vidurdienį, po Šilutę sukantys tikrai ne savo malonumui. Jie reidus ketina vykdyti visus metus.
Galima bausti 2000 litų bauda
Kokios sankcijos taikomos tiems, kurie nesutinka laikytis tvarkos?
Anot V.Baltutienės, komisija pirmą kartą surašo įpareigojantį aktą, kuriame nurodo pastebėtus trūkumus ir laiką, iki kada šuns laikytojas turi juos pašalinti.
Pastebėta, kad tie, kurie tokius įspėjimus gavo pernai, reagavo ir susitvarkė.
Tuos, kurie nereaguoja, irgi yra kuo pagąsdinti: jiems atsakomybę numato Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnis. Už minėtus pažeidimus gyvūnų laikytojai gali būti įspėti, o vėliau jiems galima skirti baudą net iki 2000 litų su gyvūno konfiksavimu arba be jo konfiskavimo.
„Kol kas dar neskubame bausti, stengiamės kalbėtis su žmogumi ir jį įtikinti, kad kiekvienas privalo laikytis taisyklių“, – sako V.Baltutienė.
Kovoja ir su mėšlo krūvomis bei kačių mylėtojais
Šunys – ne vienintelis komisijos rūpestis. Šilutėje netrūksta ir kačių mylėtojų, šeriančių jas tiesiog viešose vietose. Gyvūnų priežiūros taisyklės ir tai draudžia, bet vyresnio amžiaus močiutėms, kurios dažniausiai ir užsiima tokia „geradaryste“, tai išaiškinti būna labai sunku.
„Ką ten sunku – beveik neįmanoma“, – sako V.Baltutienė. Ir pasakoja ne vieną atvejį, kuomet būrį valkataujančių katinų miesto centre šerianti senolė komisijos narius beširdžiais ir kitokiais panašiais epitetais išvadina.
Dar viena sritis, kurią kiekvieną pavasarį kontroliuoja Savivaldybės komisija, yra ūkininkai, šalia kelių sukraunantys mėšlo krūvas. Mėšlo krūvos šalia kelių išauga kasmet, tad kasmet tenka bendrauti irgi su ne visada taikiai nusiteikusiais ūkininkais.
Bet V.Baltutienė džiaugiasi, kad tie ūkininkai, kurie buvo įspėti pernai, per nurodytą laiką susitvarkė. Tokio pat geranoriškumo tikimasi ir šiemet.
Sanitarijos inspektorės nuomone, jokių taisyklių šioje srityje nereikėtų, jei visi laikytųsi tūkstantmečiais galiojančių kitų taisyklių – 10-ties Dievo įsakymų ir dažniau pagalvotų, kad šalia gyvena kiti žmonės.
Nemažai žmonių nepakenčia nešvaros aplinkoje, kai kurie nori gyventi be šunų ir kačių, yra ir sergančių – alergiškų gyvūnams. Yra ir tokių, kuriuos kažkada galbūt labai išgąsdino koks gyvūnas, tad baimė ir neprielankumas jiems liko visam gyvenimui.
Pagaliau, kiekvienas žmogus, įsigydamas šuniuką, turėtų pagalvoti, ar galės jis pasilenkti ir pakelti nuo žemės savo augintinio išmatas? Jeigu ne, jei tai jam pasirodys pernelyg orumą žeminanti procedūra, tokiam žmogui verčiau keturkojo neįsigyti.
