Jei išlaidas ir pajamas dar skaičiuotume jau Lietuvoje nebegaliojančia valiuta – litu, ko gero, ne vienam iš nuostabos atsikniotų žandikaulis: kas ketvirtas lietuvis kalėdinėms dovanoms išleis nuo 101 iki 200 eurų, kas litais siektų net 348-700 litų sumą. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Ar į tokių šventinių išlaidūnų gretas papuolė ir kalbinti šilutiškiai? Ar visgi, mūsų kraštiečių diržai suveržti labiau?
Dovanos – pagal kišenę ir įsitikinimus
Remiantis tyrimo duomenimis, šiais metais dovanoms skirsiančiųjų 101-200 Eur skaičius itin išaugo. Jei pernai tokių gyventojų buvo 14 proc., tai šį lapkritį – jau 24 proc. Užtat žadančių išsitekti į 30 Eur ir mažesnę sumą per 4 metus, kai atliekamas kalėdinių išlaidų tyrimas, tolygiai mažėjo: nuo 20 proc. 2015-aisiais iki 10 proc. šiemet.
„Kita tendencija − padaugėjo žmonių, kurie kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo. Be to, gerokai išaugo skaičius tokių, kurie klausiami nežinojo, kiek ketina išleisti dovanoms. Tai reiškia, kad leidžiame sau ne tik brangesnes dovanas, bet ir apskritai finansinį „diržą“ esame gerokai atleidę. Padidėjusios žmonių pajamos, išaugęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir bendras šalies ekonomikos augimas rodo, kad daugelis gyventojų be didesnių sunkumų jau išgali patenkinti būtinuosius poreikius. Todėl per artėjančias šventes jie turės galimybių daugiau pinigų skirti pramogoms ir dovanoms“, − sakė tyrimą komentavusi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Didžiausios – 61 proc. – gyventojų dalies vienai dovanai skiriamos sumos turėtų siekti nuo 6 iki 30 Eur, panašiai kaip ir ankstesniais metais. Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, kad šiemet beveik perpus (iki 6 proc.) sumažėjo ketinančių pirkti artimiesiems iki 5 Eur vertės dovanas. Dvigubai (iki 12 proc.) padaugėjo tų, kurie vienai dovanai rengiasi skirti nuo 31 iki 50 Eur.
„Mūsų šeimoje jau daugiau nei ketverius metus galioja susitarimas dovanas pirkti tik vaikams, tad išlaidos tikrai nėra didelės. Suaugusieji ir taip patys nusiperkame, ko reikia, tad būtent kalėdinių dovanų nesureikšminame. Štai, pavyzdžiui šiemet, dovanos dviems dukroms ir krikšto sūnui kainavo vos 36 eurus. Nelaukiu paskutinių gruodžio dienų, ir dovanų ieškau tada, kai parduotuvės skelbia akcijas žaislams“, – pasakojo šilutiškė Joana.
Moteris juokėsi, kad susitarimą kartais sulaužo tik jos ir vyro tėvai, kurie po egle visgi padeda ir mielų smulkmenėlių – rankų kremo, šiltų kojinių ar skanėstų.
Dar mažiau išlaidų, perkant kalėdines dovanas, patirs „Šilutės naujienų“ kalbinta Eleonora. Moteris sakė išvis nesuprantanti dovanų pirkimo vajaus.
„Šeimoje vieni kitiems padovanojame po keletą loterijos bilietų, marcipaninių šokoladų – ir to pilnai užtenka. Svarbiausia, kad galime pabūti kartu“, – kalbėjo ji.
Lyg atsvara kalbintoms moterims, visai kitaip mąsto šilutiškis Jonas. Dovanoms vyras jau išleido 150 eurų. Pasak jo, norint dovanoti vertingesnes dovanas, taupyti galima pradėti ir anksčiau, nei likus keliems mėnesiams iki švenčių.
„Juk Kalėdos kasmet, kaip kelininkų žiema, neištinka netikėtai. Žinom, kada jas švęsim, tad nematau bėdos taupymą dovanoms pradėti jau vasarą“, – šypsojosi vyras.
Vaišių išlaidos dažnai viršija lūkesčius
Kalbant apie Kalėdinį vaišių stalą, penktadalis gyventojų tikisi jį paruošti išleisdami 31-50 Eur ir tik kas šeštas mano, kad prireiks daugiau kaip 150 Eur. Praėjusių metų švenčių išlaidų tyrimas parodė, kad pernai gyventojai šventiniam stalui buvo numatę panašų biudžetą. Vis dėlto didelė dalis žmonių, planavusių, kad užteks 31-50 Eur, šią sumą viršijo ir išleido 51-100 Eur, o nemažai nurodė, jog prireikė 151-200 Eur. Tai, pasak tyrimą komentavusių finansų valdymo ekspertų, rodo, jog prieš šventes savo šventinio stalo norus ir finansus jiems realizuoti vertiname nepakankamai realistiškai. Gyventojams patariama arba susidaryti kuo tikslesnį vaišių sąrašą, kad būtų galima įvertinti planuojamas išlaidas, arba atėjus į parduotuvę riboti išlaidavimą ir į krepšelį dėti ne pačius brangiausius skanėstus, kad būtų galima tilpti į suplanuotas sumas.
„Kol Kūčias ir kalėdas su sužadėtiniu švenčiame pas tėvus, šventinį stalą suruošiame pigiau. Nereikia pirkti nei bulvių, morkų, nei agurkų mišrainėms, ar konservuotų pomidorų, kaip garnyro mėsos patiekalams. Viskas užauginama tėvų rankomis. Tad suprantama, kad išlaidų būna mažiau, o dažnai net ir netenka finansiškai prisidėti – atvažiuojame tik švęsti“, – pasakojo šilutiškė Vaida.
Pakalbinus dar daugiau Šilutės gyventojų paaiškėjo, kad išlaidos šventiniam stalui priklauso ne tik nuo to, ar žmonės patys augina maisto produktus, ar perka, bet ir nuo įpročių bei pomėgių. Nemėgstantys suktis virtuvėje ir apsikrauti puodais renkasi pirkti jau paruoštus patiekalus, tad jų išlaidos maistui per Kalėdas siekia ir 150 eurų. Tiems, kurie viską gamina patys, sutaupyti padeda akcijos: negendančius ir ilgiau laikyti galimus maisto produktus apsukrios šeimininkės pradeda pirktis anksčiau, ir taip įvairių akcijų dėka stalą suruošia kur kas pigiau, nei apsiperkant paskutinėmis dienomis.