Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio.
Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“.
2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą. Šilutėje įsikūrusi bendrovė sako durpių anksčiau per metus prikasdavusi apie 400 tūkst. kubinių metrų. Šiemet – kone perpus mažiau. Lyg būtų negana ekoniminio nuosmukio, durpininkus ėmė žlugdyti ir prasti orai.
„Mes dar jautriau reaguojame nei žemdirbystė. Geri metai buvo prieš 4–5 metus, jeigu gerai prisimenu, bet pastarieji treji metai mūsų pramonei buvo ypatingai prasti. Prasti dėl didelių kritulių kiekių vasaros metu“, – sako Kazimieras Kaminskas, bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius.
„Durpes reikia išdžiovinti – krosny neišdžiovinsi, reikia lauke džiovint“, – teigia bendrovės „GJ Magma“ vadovas dr. Ginutis Juozapavičius.
Iš durpių, kurių paprastai gegužę prasidėjęs gavybos sezonas trunka iki rudens, gaminami įvairūs substratai. Lietuvoje jų dėl prastai išplėtotų šiltnamių ūkių, parduodama tik apie 5 procentus visų produktų. Visa kita eksportuojama.
Durpininkai džiaugiasi, kad paklausą išlaiko šalys, kuriose derlius imamas dukart per metus. Vis dėlto išlikti rinkoje sudėtinga. Didžiausi konkurentai – latviai ir estai.
„Jų pozicija iš dalies geresnė. Šiek tiek lengvesnė mokesčių našta, taip pat ir resursų daugiau turi, galbūt ir lengvesnė logistika jiems“, – sako K. Kaminskas.
Kol orai negailestingi, kad įvykdytų užsakymus ir neprarastų klientų, durpes vietos įmonės veža iš užsienio. Taip durpininkai tikisi išgyventi iki sausų vasarų.
Tačiau įmones gąsdina valdžios planai keliskart didinti mokestį už naudingąsias iškasenas. Toks siūlymas jau Seime.
„Prieš 2 metus buvo didintas mokestis visoms naudingoms iškasenoms du kartus, dabar dar yra variantas iki penkių kartų. Tai reiškia – per keturis metus – 10 kartų. Kokia ekonomika gali atlaikyti šitokius drastiškus augimus?“ – klausia G. Juozapavičius.
Durpininkų teigimu, ateinantys metai net ir be didesnio apmokestinimo bus ne ką lengvesni nei šie, mat pranašaujama nauja krizės banga.
