Lietuvos kelių policijos duomenys ne tokie optimistiški: 2021 metais šalyje buvo užfiksuoti 2 783 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, tuo tarpu pernai jau 2 893 eismo įvykiai, t. y., 4 proc. daugiau.
Šalyje sužeista daugiau žmonių
Pastaraisiais metais šalies keliuose įdiegiama išties nemažai modernių naujovių, kurios gerina eismo sąlygas: remontuojama ir apšviečiama vis daugiau kelių, statoma daug eismo pažeidimus fiksuojančių ar vidutinį greitį matuojančių kamerų.
Tačiau, Lietuvos kelių policijos duomenimis, vis dar yra nemažai ir nerimą keliančių ženklų. Štai 2021 metais buvo užfiksuoti 2 783 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, ir sužeistas 3 181 žmogus. Tuo tarpu pernai jau 2 893 atitinkami eismo įvykiai, juose nukentėjo 3 406 žmonės. Taigi, atitinkamai 4 ir 7 proc. punktais daugiau.
Eismo įvykiuose 2022-aisiais daugiau sužalota ir pėsčiųjų – 714, kai 2021 metais – 629. Taip pat ir automobilių keleivių – 974, kai 2021 metais – 813.
Pranešama, kad daug žmonių į tokius incidentus keliuose patenka tamsiu paros metu: pernai tokių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 512), o sužeistųjų – 4 proc. punktais (iki 586).
Visgi daugiausiai žmonių eismo įvykiuose nukenčia dienos metu, kai eismo intensyvumas didžiausias. Tačiau kas trečias (46 iš 120) žuvusysis žuvo tamsiuoju paros metu. Gerokai daugiau tamsiuoju paros metu nukentėjo ir pėsčiųjų – šis skaičius didėjo 13 proc. punktų iki 162.
Šilutės vairuotojus piktina pėstieji
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) statistika rodo, kad 2022 m. Šilutės rajone įvyko 38 įskaitiniai eismo įvykiai, o 2021 m. – 58. Taigi, pernai tokių nelaimių sumažėjo 34,48 proc.
2022 m. rajono teritorijoje buvo sužaloti 48 eismo dalyviai, 2021 m. – 68. Džiugus faktas yra tai, kad nei pernai, nei užpernai mūsų rajone eismo įvykiuose nežuvo nė vienas eismo dalyvis.
Pasak Tauragės AVPK atstovės Linos Banienės, 2022 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės Šilutės rajono savivaldybėje įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti 5 eismo dalyviai. Šilutės mieste tokių įvykių buvo 19, jų metu sužalotas 21 žmogus.
Dažniausiai pasitaikantys eismo įvykiai – susidūrimai (8) ir užvažiavimas ant pėsčiojo (7). Viena pagrindinių tokių įvykių priežasčių – vairuotojų neapdairumas važiuojant per sankryžas ar keičiant važiavimo kryptį. Ne mažiau dažna nelaimių priežastis ir pačių pėsčiųjų neatidumas, žengimas į kelio važiuojamąją dalį neįsitikinus, kad tai daryti saugu.
Būtent pastarąją priežastį ypač dažnai įvardija mūsų miesto vairuotojai. Vairuotojai pasakoja, kad daug pėsčiųjų, o dažnai tai būna ir vaikai, į važiuojamąją dalį žengia nė nežvilgtelėję į gatvę ir neatitraukdami akių nuo mobiliojo ekrano. Pastebėti tokius „drąsuolius“, ypač jei perėja nėra apšviesta, yra beveik neįmanoma.
Šilutės užmiestyje, pasak statistikos, dažniausi įskaitiniai eismo įvykiai irgi yra susidūrimai (6) ir nuvažiavimas nuo kelio važiuojamosios dalies (6). Pagrindinės priežastys tos pačios: nepasirinktas saugus greitis ir dėl to nesuvaldytas automobilis, vairuotojų neapdairumas važiuojant per sankryžas ir keičiant kryptį.
Šilutės miesto ir rajono teritorijoje 2022 metais užregistruoti 2 eismo įvykiai, įvykę tamsiu paros metu, jų metu buvo sužaloti 2 eismo dalyviai.
Tauragės AVPK teritorijoje – 1 žuvusysis
Visoje Tauragės AVPK aptarnaujamojoje teritorijoje (Tauragė, Šilalė, Šilutė, Pagėgiai) daugiausia įskaitinių įvykių pernai buvo birželio mėnesį – 13. Spalis šiuose rajonuose pasižymėjo tuo, kad buvo sužalota daugiausiai eismo dalyvių – net 18. O saugiausias mėnuo pernai buvo vasaris, mat tada registruota mažiausiai įskaitinių įvykių ir jų metu buvo sužalota mažiausiai žmonių.
Avaringiausios savaitės dienos Tauragės AVPK aptarnaujamoje teritorijoje yra penktadienis, antradienis ir šeštadienis, o daugiausia eismo įvykių šiuose rajonuose vyksta ne tamsiuoju paros laiku, bet dienos metu – nuo 12 iki 13 val. Tą valandą pernai įvyko net 11 eismo įvykių, kurių metu buvo sužalota 17 eismo dalyvių, o 1 žmogus žuvo.
Saugiausios valandos šių keturių rajonų gyventojams yra 1-5 val. nakties ir 22-23 val. vakaro – tuomet įskaitinių eismo įvykių pernai nebuvo visai.
Pavojingiausia – uostamiestyje
Kai kurių draudimo bendrovių duomenys rodo, jog pastaruosius 4 metus, net keliuose didėjant automobilių skaičiui, avarijų skaičiai išlieka mažesni, nei buvo priešpandeminiu laikotarpiu. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir po pandemijos populiariu išlikęs nuotolinio darbo modelis.
Bendrovės ERGO draudikai pastebi, kad avaringumu skiriasi ir atskiri metų mėnesiai. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželis Vilniuje buvo avaringesnis nei 2019 metais. Tuo metu Kaune 2022 metais bendrovė fiksavo ypač avaringą kovo mėnesį.
„Tačiau bendrai žvelgiant į didžiuosius šalies miestus, situacija pastaruoju metu yra mažai besikeičianti“, – sakė ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas.
Aiškėja, kad didžiausią tikimybę patekti į eismo įvykį pernai turėjo Klaipėdos gyventojai. Čia šimtui automobilių vidutiniškai teko 12,95 žalos. Avaringiausias mėnuo per pastaruosius 4 metus didžiuosiuose miestuose buvo praėjusių metų gruodis – uostamiestyje užfiksuota net 23,09 žalos šimtui automobilių. Mažiausiai žalų šimtui automobilių 2022 metais fiksuota vasarį Vilniuje – vos 7,88.
„Rudenį ir žiemą visada pastebime didesnį avaringumą, tai lemia prastesnės eismo sąlygos – lietingas ar žiemiškas oras, krentantys lapai ar iš sniego bei ledo neišvaduotos transporto priemonės. Šiuo metų laiku anksčiau temsta, o tai irgi sunkina vairavimo sąlygas“, – sakė R. Bieliauskas.
Draudikai neneigia, kad sumažėjusį avarijų skaičių gali lemti ir tai, kad automobilių parkas šalyje tampa vis naujesnis, o moderniomis technologijomis aprūpinti automobiliai yra žymiai saugesni.
