Savaitaglį įsismarkavę vakariniai vėjai bei pliūpsnis lietaus Pamaryje sukėlė trečiąją potvynio bangą.
Savaitę leidęs gyventojams atsikvėpti, pirmadienio rytą potvynio vanduo vėl pasirodė kelyje Šilutė – Rusnė.
Šilutės rajono gyventojai jau daugiau kaip mėnesį gyvena neįprasto rudeninio potvynio nuotaikomis. Po vandeniu yra šimtai kilometrų kelių, tūkstančiai hektarų pievų ir laukų, daugybė gyventojų rūsių, pavienių sodybų.
Vieniems nerimaujant dėl potvynio sukeltų nepatogumų, kiti susigalvoja pramogų. Savaitgalį ekstremaliam išbandymui – paplaukioti baidare po apsemtą Žalgirių mišką – ryžosi du kauniečiai: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis ir „Lietuvos rytas“ fotokorespondentas Kaune Modestas Patašius.
Pavojingiausi šiaurės vakarų vėjai
Pirmadienio rytą vandens gylis ant kelio Šilutė – Rusnė buvo 6 cm. Eismoinfo.lt duomenimis, Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti septyniolika kelių ruožų, trylikoje iš jų eismas draudžiamas, keturiuose – leidžiamas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas savaitgalį išsiuntinėjo žinutes, kad spalio 29-ą ir 30-ą dienomis šiaurės vakarų vėjo gūsiai pajūryje sieks 20-25 m/s.
Ilgai laukti nereikėjo, kad dėl stipraus vėjo sukiltų didžiųjų ir mažųjų Šilutės krašto upių vandens lygis.
Per paskutinę parą Nemunas ties Rusne pakilo 10 cm, o Panemunėje – 23 cm. Minija ties Lankupiais pakilo 18 cm ir žemiausiose vietose išsiliejo iš vagos, Tenenys pakilo 15 cm, Šyša Šilutėje šokletėjo 28 cm ir iki stichinio lygio liko 15 cm.
Anot Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininko Igor Osadčij, pavojingiausi yra šiaurės vakarų vėjai, kurie į Kuršių marias iš jūros atgena vandenį, dėl to neleidžia priimti Pamario upių vandens.
Hidrometeorologai fiksuoja, kad dabar Pamaryje kilo jau trečioji rudens potvynio banga. Anot jų, situacija nesikeis, kol neprasidės žiema. Galbūt tuomet vanduo užšals ir laikysis iki pavasarinio potvynio. Vandens kilimai ir atoslūgiai mūsų krašte – ne naujiena, tik neįprasta, kad šiemet potvynis kilo labai anksti – jau rugsėjo mėnesį.
Kadangi stiprūs vėjai dar nesitraukia ir vėl prognozuojama nemažai lietaus, spėjama, kad artimiausias kelias dienas vandens lygis Pamario upėse turėtų kilti. Atoslūgis numatomas savaitgalį.
Plaukiojo baidare po Žalgirių mišką
Vos keli kilometrai nuo Šilutės yra bene vienintelis Lietuvoje apsemiamas miškas – didesnę dalį Žalgirių miško užlieja pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių vanduo.
Keliu Šilutė – Rusnė privažiavus kairėje pusėje esantį Žalgirių mišką, galima išvysti tarp medžių bei krūmų tyvuliuojantį vandenį. Čia paplaukioti baidare sugalvojo kauniečiai R.Grigonis ir M.Patašius.
Pasukę keliuku link Žalgirių kaimelio, po keleto kilometrų keliauninkai pasiekė Voryčios upelį. Šis upelis vasarą – tik kokių penkių metrų pločio kanalas. Bet šį rudenį prasidėjus potvyniui, pakilo ir šio upelio vandens lygis – upelis išsiliejo į aplink esantį mišrų mišką. Kadangi daugelyje vietų žemapelkinė augmenija auga ant aukštapelkinio durpių klodo, čia vandens spalva – ryškiai kaštoninė. Miško pakraščiuose vyrauja beržynai; likusi dalis apaugusi juodalksnynais ir baltalksnynais su pušų, eglių ir gluosnių priemaišomis ar atskirais šių medžių sklypais.
Savo neįprastą kelionę baidare kauniečiai pradėjo ties tiltu per šį upelį. Tai nebuvo tik romantiškas pasiplaukiojimas, kelyje pasitaikė gausybė kliūčių: suvirtusių vienas ant kito medžių, vėjo suneštų į nemažas saleles nukritusių lapų. Tikimybė išsiversti iš baidarės buvo labai reali.
„Daugelyje vietų vandens gylis buvo apie pusmetrį, tačiau kai kur – gerokai daugiau. Tad jei bandydami įveikti sudėtingesnę kliūtį apsiverstumėme, didžiausia problema būtų vėl įsiropšti į baidarę”, – lrytas.lt savo įspūdžiais dalinosi keliauninkai.
Kauniečiai netgi svarstė, kad būtų ne kas, jeigu jie pasiklystų ir tektų kviesti gelbėtojus. „Įdomu, ką pagalvotų gelbėtojai, jei paskambinus bendruoju pagalbos telefonu pasakytumėme, kad pasiklydome miške… plaukiodami baidare?”, – bandė juokauti R.Grigonis.
Žiemą pramogos ant upelio baigėsi tragiškai
„Šilutės naujienos” primena, kad pernai žiemą dviejų draugų pramogos ant Žalgirių miške esančio Voryčios upelio baigėsi tragiškai. Tąkart vyras įlūžo ir nuskendo. Jo draugui nepavyko išgelbėti bičiulio, nors jam dar spėjo ištiesti šaką.
Miške, kuriame teka Voryčios upelis, kiekvieną žiemą būna daug ledo. Du draugai nutarė vakarą leisti būtent ten. Gyvas likęs vyras pasakojo, kad jis kartu su draugu perčiuožė upelį, o nelaimė nutiko tuomet, kai nutarė sugrįžti – ledas įlūžo…