Elektroneuromiografijos tyrimai leidžia aptikti ligą jai dar nepasireiškus

Varginantis naktinis-rytinis ar nuolatinis rankų (pirštų) ar kojų skausmas bei tirpimas, negalėjimas atsistoti iš tupimos padėties, pakitusi eisena, stuburo juosmeninės ar kaklinės dalies skausmas gali signalizuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Ar šiuos sutrikimus lemia raumenų silpnumas, ar nervų sistemos problemos? Į kokį gydytoją kreiptis ir ko tikėtis? Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė pasakoja, jog šiuos sutrikimus laiku aptikti ir pradėti gydyti gali padėti elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimai, kurie aktualūs ne tik patiriant nemalonius simptomus, bet ir siekiant įvertinti periferinių nervų pažaidos korekcijos operacijas bei norint sužinoti, ar žmogus nepaveldėjo nervų ir raumenų sistemų ligos, jeigu ja sirgo šeimos narys.

Tyrimai taip pat gali būti paskiriami gydytojo, jeigu vargina pėdų deginimas, gėlimas arba „skruzdėlyčių lakstymas“ jose, raumenų mėšlungis, spazmai, sumažėjusi raumenų jėga ar jų nykimas. Elektroneuromiografija padeda nustatyti tokių pojūčių priežastį bei nervų pažeidimo lygį, o ligą nustačius ankstyvoje stadijoje, ją galima sėkmingai gydyti.

Kas yra ENMG?

Atliekant ENMG tyrimus tiriami periferiniai nervai, motoneuronai, skersaruožiai raumenys bei nervų-raumenų jungtys. Tai tarpusavyje susijusios neuroraumeninio aparato dalys.

Jų metu neurologas vertina nervo funkcinę būklę bei kokios apimties yra jo pažaida: tik jo apvalkalo – mielino ar jį sudarančių skaidulų – aksono, o gal abiejų struktūrų. Šie tyrimai leidžia diferencijuoti, ar pacientui yra nervo, ar šaknelės pažeidimas – kliniškai abiejų patologijų atveju simptomai panašūs, todėl nustatyti, kur tiksliai yra pažeidimas, galima tik atlikus ENMG. Taip pat galima įvertinti, kokia yra ligos stadija bei sudėtingumas, ar užteks konservatyvaus, o gal reikalingas chirurginis gydymas“, – dalinasi V. Strupinskienė.

ENMG tyrimai – vienintelis metodas diagnozuoti tokias ligas kaip motoneurono liga, įvairios kilmės amiotrofijos, polineuropatijos. Tai itin jautrūs tyrimai, todėl jų metu pakitimai gali būti aptinkami pacientui vos juntant simptomus arba jiems dar nepasireiškus. Jie taip pat aktualūs, jeigu pacientui įtariamos tunelinės neuropatijos, kai nervas yra užspaudžiamas tuneliuose, susiaurėjusiuose dėl įvairių priežasčių.

Kas sudaro ENMG tyrimus?

Šie tyrimai susideda iš dviejų dalių, pirmoji – elektroneurografijos (ENG) tyrimas. Jo metu  vertinamas periferinių nervų laidumas bei nervo-raumens jungties būklė. Naudojami paviršiniai elektrodai, kurie dedami ant paciento odos ir nervas  stimuliuojamas elektriniais impulsais, tad asmuo gali jausti nedidelį diskomfortą. Tai leidžia išmatuoti impulso sklidimo greitį tiriamu nervu bei registruoti kitus nervo atsako parametrus.

Antroji elektroneuromiografijos dalis yra elektromiografijos (EMG) tyrimas – elektrinių procesų raumenyje, registravimas ir analizavimas. EMG metu naudojami ploni adatiniai elektrodai, kurie įduriami į raumenį. Tyrimas  atliekamas ne visiems – atsižvelgęs į ENG duomenis, neurologas sprendžia, ar reikia ir elektromiografijos.

ENMG tyrimai yra atliekami ne visiems pacientams, todėl gydytojui svarbu žinoti paciento negalavimus. Šie tyrimai netinkami žmogui, kuris vartoja antikoaguliantus, jeigu jis turi širdies arba smegenų stimuliatorių. Tyrimo metu pacientui duodami tam tikri nurodymai, kuriuos jis turi atlikti, todėl yra atvejų, kai žmogui, turinčiam psichinę negalią, šie tyrimai nėra tinkami. Tyrimą apsunkinti gali didelio laipsnio nutukimas arba edema tiriamo nervo vietoje.

ENMG tyrimus, įvertinęs paciento sveikatą bei esant poreikiui, gali paskirti neurologas, neurochirurgas ir ortopedas traumatologas, įtarus lengvesnes patologijas ir šeimos gydytojas.

BNS inf.