Toks didelis nereikalingų vaistų kiek galėtų užpildyti 355 vidutinio dydžio vonias. Kokia būtų tokio kiekio finansinė išraiška? Tarkime, jei 1 kg vaistų kainuotų vidutiniškai 200 eurų, 35,5 tonos galėtų būti vertos daugiau nei 7 mln. eurų.
Lietuvoje net 78 proc. pacientams išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami. Taigi, dalis vaistinėms grąžintų vaistų buvo apmokėta PSDF lėšomis, taip pat pacientų priemokomis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Irma Medžiaušaitė įsitikinusi – jeigu pacientai vartotų paskirtus vaistus, taip kaip nurodė gydytojai, juos tiesiog suvartotų ir pagerėtų sveikata bei sumažėtų atliekų. Gydytojas, skirdamas naujų vaistų tiek, kiek reikia trumpesniam gydymo kursui, galėtų tiksliau įvertinti, kaip jie veikia, o esant poreikiui pakeisti gydymą, nesusidarytų vaistų atliekų. Sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos pacientų sveikatai stiprinti, sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti ir naujiems vaistams kompensuoti.
Sąmoningumas ar švaistymas?
Per pastaruosius 5 metus nereikalingų vaistų kiekiai smarkiai augo. Dabar per pusmetį vaistinės surenka tiek atliekų, kiek anksčiau per visus metus. Iš vienos pusės, tai rodo, kad tokie dideli kiekiai vaistų neatsidurs tarp buitinių atliekų, o bus specialiai utilizuojami. Bet kyla klausimas – ar tikrai visi jie buvo reikalingi pacientams?
2023 m. VLK inicijuotas tyrimas parodė, kad 66 proc. namų ūkių prikaupia nebevartotinų vaistų. Dažniausiai vaistai kaupiasi dėl noro turėti atsargų (60 proc.), gydymo nutraukimo nejaučiant pagerėjimo (23 proc.) arba nepilno gydymo plano laikymosi (19 proc.), kai pacientai vartoja mažiau vaistų nei rekomenduota, siekdami išvengti šalutinio poveikio. Kai kuriems pacientams trūksta informacijos apie vaistų laikymo ir vartojimo taisykles, o dalis tiesiog perka daugiau vaistų nei reikia, ypač per sezonines ligų bangas.
Racionalus vaistų vartojimas reiškia, jog pacientui skiriami tik jam tinkamiausi vaistai, atsižvelgiant į jo poreikius ir gydymo trukmę. Tai įmanoma tik kai gydytojas skiria vaistus, o pacientas laikosi rekomendacijų. Pirmą kartą paskyręs kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti receptą tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais – mėnesio gydymui. Tik įsitikinus, kad vaistas yra tinkamas ir saugus, gydytojas gali skirti vaistus ilgesniam laikotarpiui.
Nei į atliekas, nei į kanalizaciją
Vaistai gali tapti pavojingi, jei naudojami netinkamai arba netinkamai tvarkomi. Namuose laikomi nereikalingi vaistai didina apsinuodijimų riziką, ypač vaikams ir gyvūnams. Kai jie išmetami į šiukšliadėžę ir jų patenka į aplinką bei dirvožemį, tai gali sukelti taršą. Kai kurie žmonės mano, jog vaistų išpylimas į kanalizaciją yra mažesnė blogybė, tačiau taip nėra, gali lemti tai, kad jie pateks į paviršinius arba gruntinius vandenis.
Pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalines atliekas, jų medžiagos patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių medžiagų, tad šių cheminių teršalų patenka į upes, ežerus ir turi įtakos augalams ir gyvūnams.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, pacientas gali laikyti tik tiek narkotinių ir psichotropinių vaistų, kiek jam buvo išduota vaistinėje pagal receptą. Tad mirus žmogui, kuriam buvo paskirti kontroliuojami vaistai, jų tolesnis laikymas tampa neteisėtas, artimieji privalo juos atnešti į vaistinę.
Kur dėti?
VLK skatina tinkamai rūpintis farmacinių atliekų utilizavimu. Vaistinės darbuotojas pasirūpins, kad grąžinti vaistai būtų saugiai perduoti specializuotoms atliekų tvarkymo įmonėms, kurios užtikrins aplinkai nekenksmingą utilizavimą.
Vaistinėms grąžinami vaistai yra tinkamai sunaikinami pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus, todėl nereikia rūpintis dėl jų poveikio gamtai.
SVARBU!Nereikalingus ar pasenusius vaistus reikia grąžinti į vaistines – tai saugiausias būdas apsaugoti sveikatą ir aplinką. Netinkamai išmesti vaistai gali sukelti apsinuodijimus ar patekti į vandenį. Jei vaistinė atsisako juos priimti, kreipkitės į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Gyvsidabrio termometrai laikomi pavojingomis atliekomis – juos nemokamai priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės.