Šilutės valdžia irgi turėjo reaguoti į Vyriausybės pradėtą reformą išnaikinti šalyje po 100 ar daugiau vaikų talpinančius globos namus ir vietoje jų steigti šeimynas, kuriose gyventų tik iki 10-ies globotinių. Bet pertvarkai įsilingavus kyla ir nepatenkintųjų ja banga, mat vaikų kaimynystė, pasirodo, maloni ne visiems…
Gyveno po kelis metus
Saugų vaikų globos namai iki šiol įsteigė tris tokias gana savarankiškai gyvenančias šeimynas – po vieną Švėkšnoje, Pagryniuose ir Naujakurių mikrorajone. Pirmoji atsiskyrė gal jau prieš 5, dvi kitos prieš beveik porą metų.
Trys individualūs namai tuomet buvo išnuomoti, jų savininkams pažadant, kad ateityje bus ir nupirkti. Tiesa, rasti tinkamus – griežtus reikalavimus atitinkančius namus nebuvo lengva.
Apie tai, kad Savivaldybė imsis įgyvendinti projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Šilutės rajone“ ir turės nupirkti vaikų šeimynoms atskirus namus, prabilta dar pernai. Tuomet sunerimo visi. Pirmiausia tie gyvenimo jau vėtyti ir mėtyti vaikai, kurie per tą laiką spėjo priprasti prie dar vienų, dažnai jau net nebežinia kelintųjų namų savo gyvenime. Priprato ir darbuotojai, kuriems tai irgi buvo naujas iššūkis, keitėsi darbo vieta.
Nerimo banga kilo todėl, kad paaiškėjo jog nupirkti bus nebūtinai tie namai, kuriuose tėvų globos netekusių vaikų šeimynos gyvena jau po kelis metus.
Ir jei pradžioje visi dar vylėsi, kad dar viena pertvarka juos aplenks, tai šiemet šios iliuzijos išsisklaidė kaip dūmas: Savivaldybė tikrai paskelbė bendruomeninių vaikų globos namų pirkimo konkursą. Tai reiškia, kad konkursui savo būstus galėjo siūlyti bet kuris vietovės gyventojas, ir visai nereiškia, kad bus nupirkti būtent tie namai, kuriuos jau gyvena vaikai.
Naujakuriškiai sukilo
Konkursas tapo pretekstu prabilti kaimynams. Tiesa, greta Švėkšnos ir Pagrynių šeimynų gyvenantys žmonės jokių pretenzijų nereiškė. Tačiau sukilo Naujakurių kvartalo Ragainės gatvės gyventojai.
Į redakciją atėjusios naujakuriškių atstovės atsinešė ir prašymą, kuris iki tol jau buvo perduotas ir Savivaldybės valdžiai, ir rajono Tarybos politikams. Kaimynai rašo, kad nesutinka, jog jų gatvėje būtų steigiami „nuolatiniai vaikų globos namai“ (nors steigiami tik vienos šeimynos, kurioje gali gyventi tik iki 10-ies vaikų, namai).
Gyventojai teigia, kad per tuos metus galėjo įvertinti „pasikeitusį gatvės gyvenimą, ramybės bei saugumo jausmą“. Jie piktinasi, kad jų nuomonė, kaip jie jaučiasi „turėdami tokius kaimynus“ per šį laiką niekam neparūpo. „Iki šiol nesikreipėme, nes namas buvo tik nuomojamas, ir tikėjome, kad meras įgyvendins savo pažadus ir vaikų namus iškels į užmiestį. O gal yra bendruomenė, kuri nori turėti tokius kaimynus, kurie niekad neužaugs, o vaikai tik keisis“, – klausia naujakuriškiai.
Jie pasakoja, kad iš šio namo nuolat girdimas triukšmas, vaikai užgaulioja pro šalį einančius gyventojus, per tvorą lipa ir į svetimus kiemus, tenka kviesti ir policiją.
Gyventojai žino, kad kuriant tokius namus greta gyvenančiųjų sutikimas nebūtinas. Tačiau jie tikisi, kad bus išgirsti, o parenkant gyvenamąją vietą vaikams bus prisiminti „geri pavyzdžiai“ iš kitų Lietuvos kampelių, kuomet sulaukus gyventojų pasipriešinimo vaikų namai buvo kuriami ten, kur niekas nesipriešino.
„Argumentuotai galime įtikinti, kad tai nėra tinkama vieta vaikų globos namų kūrimui“, – baigia Ragainės g. gyventojai, kurių čia sudėta 18 parašų.
Rinktis nėra iš ko
Ir štai prieš savaitę baigėsi pasiūlymų priėmimo terminas, po kurios Savivaldybėje sudaryta komisija turėtų nuspręsti, kuriuos namus kuriai šeimynai pirkti. Tačiau nutiko kitaip – spręsti nėra ką, mat iš Švėkšnos ir Pagrynių negauta nė vieno pasiūlymo, ir tik Šilutėje pasiūlyti du namai.
„Teks skelbti dar vieną konkurso etapą, plėsime galimą pirkimo teritoriją į aplinkines seniūnijas. Po to, tikimės, turėsime iš ko rinktis“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.
Jis patikina, kad jei nupirkus namus kiltų problemų su kaimynais, būtų svarstoma kaip jas išspręsti.
Tačiau primena, kad Savivaldybėje jau žinoma, jog ir kaimynų nuomonių yra įvairių. Štai tekę girdėti, jog tarp tų 18 parašų esą ir tokių, kurie prisipažino net nežinoję už ką pasirašo: tiesiog kaimynai paprašė tai ir suraitė parašiuką…
V. Pozingis priduria, kad visiems norėtųsi, jog konkursas baigtųsi greičiau, tada, esą, ramybė būtų ir vaikams, ir Savivaldybei.
Direktorius prašo pakantumo
Faktų, kad ne visi pasirašiusieji išties prieštarauja, jau žino ir Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis. Jis pasakoja taip pat kalbėjęs su kai kuriais kaimynais, ir šie patikino tik iš jo ir išgirdę, kad čia „yra kažkokia problema“. Direktorius prisimena atvejį, kai vaikams žaidžiant kamuoliu šis kartą įkritęs į greta gyvenančiųjų teritoriją, tad gal šį atvejį ir komentuoja naujakuriškiai?.. Jis sutinka, kad paaugliai nėra patys ramiausi vaikai, tad gal kažkokiu metu gatvelėje ramybės ir būna mažiau. Bet E. Judeikis neabejoja, kad globotiniai nedaro piktybiškų išpuolių.
„Turime ir sudėtingesnių vaikų, bet problemas stengiamės spręsti. Juolab, kad tikrai jaučiame, jog esame tarsi po didinamuoju stiklu“, – sako jis.
E. Judeikis taip pat žino, kad bet kokių „kitokių“ žmonių atėjimas į bet kokią Lietuvos bendruomenę visada sukelia problemas.
Jis taip pat nenorėtų, kad vaikams tektų kažkur kraustytis, nes šiems vaikams, kaip niekam kitam, reikia stabilumo. „Bet jei bus nupirkti kiti namai – kelsimės“, – neabejoja E. Judeikis.
O pabaigoje sako norintis paprašyti aplinkinių paprasto žmogiško pakantumo tėvų globos netekusiems vaikams. Tik tiek.
Pabaigos norėtų visi
Rajono politikė Daiva Žebelienė – taip pat naujakuriškė, ir ji sako taip pat žinanti, kad Ragainės gatvelėje „yra judėjimas“. Juolab, kad keletą mėnesių čia išties gyveno labai judrus berniukas, kuris dabar nebegyvena. Bet jai nesuprantama, kodėl gyventojai porą metų tylėjo, ir tik dabar prabilo.
D. Žebelienė yra lankiusis tuose namuose ir pastebėjusi, kad vaikai ten jaučiasi laimingi. Be to, jie jau susigyveno su aplinka, tad išties būtų gerai, jei jiems netektų vėl krautis daiktų.
„Suprantu gyventojus, bet manau, kad reikia suprasti ir vaikus, visiems vieniems prie kitų taikytis“, – sakė D. Žebelienė.
